Neringos savivaldybės tarybos narys ir kandidatas į Neringos mero postą Arūnas Burkšas interviu „Kas vyksta Neringoje“ teigė, kad savivaldybėje šiuo metu labiausiai trūksta demokratiško požiūrio ir noro įsiklausyti į skirtingus požiūrius. Pasak prie konservatorių neseniai prisijungusio politiko, dabartinė administracija linkusi ne kalbėtis, o ieškoti priešų.

A. Burkšas Neringos taryboje šiuo metu dirba konservatorių frakcijoje – vasarį jis susistabdė narystę Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“. Tuo metu jis komentavo, kad pasitraukimas iš demokratų nėra susijęs su pareikštais įtarimais buvusiam partijos lyderiui Sauliui Skverneliui.

Kol kas A. Burkšas ir Darius Jasaitis yra vieninteliai Neringos politikai, viešai pasiskelbę apie ketinimus siekti mero posto. Ilgametis mero D. Jasaičio bendražygis teigia, kad judviejų požiūris išsiskyrė ir anksčiau, tačiau šį kartą dalyvauti rinkimuose skatino aplinkinių palaikymas.

Konservatoriai taryboje šiuo metu dirba opozicijoje - A. Burkšas žada, kad konservatoriai išliks konstruktyvia opozicine jėga ir neketina kritikuoti kiekvienos valdančiųjų iniciatyvos.

– Vasaros sezono Neringoje laukia ne tik vietiniai gyventojai, bet ir ko gero, visa Lietuva. Didžioji dalis Neringos gyventojų gyvena iš turizmo verslo – šeimos yra įsikinkiusios tiek vaikus, tiek patys dirba, kiek išeina.

Ar esi valstybės tarnautojas, meras, ar esi kiemsargis – visi eina tvarkytis savo kambarių, kad galėtų turėti ramesnį gyvenimą, iš to ką gali uždirbti vasarą.

Vasaros pradžia buvo labai liūdna, kaip ir globaliai žiūrint, klimato pokyčiuose yra iššūkių. Jeigu turėjome vėsesnę vasarą, tai matėme, kas darėsi Pietų Europoje – žemynas skendo arba degė. Kadangi esu buriuotojas, nuolatos seku prognozes. Turėjome ne vieną regatą. Šiemet Klaipėdoje pirmą kartą vyko Europos buriavimo čempionatas. Pastaruosius keletą metų turėjome labai didelių škvalų.

Buvo prastai, žmonėms stogas važiavo, galvojant, kaip reikės skaičiuoti rudenį. Žmonių srautai nusistovėjo, nors ir neturėjome labai gero oro. Pasirengimui darė įtaką oras, o jis buvo išties išskirtinis. Svarbu tik, kad taika būtų, šiaip visada išgyvensime.

Turėjome kaip niekada didelį buriavimo renginį viduryje vasaros. Pamatėme, kad nesame miestas, kuris viduryje vasaros galėtų neplanuotai padaryti renginį, į kurį suvažiuotų iki tūkstančio dalyvių.

Jie galėjo pinigus palikti Kuršių nerijoje arba Neringoje, bet dauguma važiavo miegoti į Klaipėdą. Atvažiavo australai, kiniečiai, Honkongo gyventojai, amerikiečiai, kažkaip norėjosi, kad vakarus jie praleistų Neringoje. Bet jie po varžybų turėjo lėkti miegoti į Klaipėdą.

Po interviu paskelbimo Neringos savivaldybė portalui nurodė, jog A. Burkšo teiginiai apie buriavimo čempionatų dalyvių apgyvendinimą neatitinka realybės. Pasak savivaldybės, varžybų dalyviai buvo apgyvendinti Neringos gyvenvietėse.

„Interviu teigiama, kad „dauguma važiavo miegoti į Klaipėdą“ ir kad po varžybų dalyviai „turėjo lėkti miegoti į Klaipėdą“.

Atkreipiame dėmesį, kad pasirengimas Europos „420“ ir „470“ jachtų klasių jaunimo čempionatui vyko gerokai prieš renginį. Dar 2026 m. vasario pradžioje su užsienio komandų atstovais buvo aptariami jų atvykimo, apgyvendinimo ir logistikos klausimai, apie pasirengimą čempionatui viešai informavo ir Neringos savivaldybė.

Čempionato dalyvių apgyvendinimo klausimas buvo išspręstas – visi čempionato dalyviai renginio metu buvo apgyvendinti Neringos gyvenvietėse. Savivaldybė sprendė tik dalyvių pavėžėjimo iš skirtingų Neringos gyvenviečių į varžybų vietą klausimą“, – nurodė Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.

– Kodėl taip atsitiko? Ar Neringoje būsto pasiūla nepakankama?

– Gal neatsakingai buvo pažiūrėta iš pačių komandų pusės. Buvo žinoma, kad varžybos vyks beveik prieš du metus. Galbūt nežinojo situacijos ar tikėjosi, kad bus lengviau išsinuomoti būstą, nors liepos mėnuo yra pats vasaros pikas. Čia ir lovą sudėtinga tokiu metu rasti. Yra toks niuansėlis, iš kurio turėtume pasimokyti. Politikai visgi turėtų sudaryti sąlygas verslui uždirbti, tad turėjome tokį iššūkį. Visa kita buvo kaip buvo.

Aišku, yra nusiskundimų dėl triukšmo. Meras aną dieną išsakė savo nuomonę, kad gyventojams reikėtų pakentėti, esą tai tik keletas naktų. Bet ir vakar (interviu rengtas antrą rugsėjo mėn. savaitę) sutikau gyventojus iš to rajono. Yra sudėtinga suderinti interesus tų, kurie čia nori atvykti ir šėlti iki ryto ir kurie dirba, turi atsikelti po to vakarėlių. Turime rasti kompromisą, kad ir vilkas būtų sotus, o avis sveika.

– Tikrai yra niuansų. Žmonės negaudami atsakymų iš mero, kreipiasi į mane.

– Apie „Sangritą“ ir kalbu. Aišku, ten savininkai investavo, padarė gerą vietą. Bet ten savaitgalį groja gyvą muziką lauke, o ne bare. Užprogramuotas konfliktas, ypač kai meras kiekvienam renginiui išduoda leidimą groti muziką iki 1 nakties. Nenoriu politikuoti, bet reikia spręsti nesutarimus tarp gyventojų ir verslo, o ne prašyti pakentėti.

– Netoliese remontuojami Lietuvos rašytojų sąjungai priklausantys poilsio namai. Kaip manote, gal nesutarimai dar paaštrės, kai po remonto ten apsigyvens keliasdešimt poilsiautojų?

– Ten atsiras ne mažiau kaip 50 apartamentų. Įsivaizduoju, kad žmonės ten nepigiai įsigys turtą, kuriame arba patys gyvens, arba nuomos turistams.

Jei kitais metais atsiranda 50 žmonių, turime ieškoti naujos vietos. Nidos šiauriniame paplūdimyje, kur anksčiau buvo „Kupolas“, ten niekam netrukdė. Ten yra pastatas, kur anksčiau buvo druskos sandėlis, kalbėkime ir išieškokime visas galimybes ten padaryti klubą. Turime vis daugiau nelaimingų atsitikimų – viena kartą skęsta, kita kartą išprievartaujama. Visgi užkardyti nelaimes uždaroje teritorijoje yra kur kas paprasčiau.

Anądien sutikau porelę, kuri klausė, kas atsitiko su „Kaštonu“, „Zuikio daržu“? Jeigu yra taškai, kurie kelia problemas, negali sakyti: jūs kentėkit.

– Jums neatrodo, kad savivaldybėje kartais taikomi dvigubi standartai? Kalbant apie „Zuikio daržą“, buvo akivaizdu, kad esama higienos tvarkos pažeidimų, užimta valstybinė žemė. Visa tai konstatavo inspektoriai. Bet savivaldybė „Zuikio daržo“ ir negynė. Tačiau dėl „Sangritos“ gaunami skundai, o savivaldybė nesiima visiškai jokių veiksmų.

– Vienareikšmiškai taip. Juk nuolatos girdime apie vieną verslininką, kuris čia daug metų dirba ir savivaliauja. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) įsako nusigriauti statinius, o kitais metais pastatas vėl stovi toje pačioje vietoje.

Ką tai rodo? Ar visišką nepagarbą šitai vietai, šiam miestui, Neringos gyventojams? Ir neišeina jokia žinutė dėl vietos valdžios, nors savivaldybė tokių atvejų ignoruoti negali. „Sangritos“ triukšmo problemą galima išspręsti per kelias valandas. Praktiškai visi klausimai sprendžiami, kai juos bandai išspręsti.

– Kaip minėjau, šiuose rinkimuose ketinu dalyvauti, tai man bus vienuolikti savivaldos rinkimai. Pastaruosius keletą rinkimų buvau komandoje su D. Jasaičiu – natūralu, kad aš negalėjau ir neturėjau intencijos siekti mero posto. 2007, 2011 m. merą rinkdavo taryba, tai aš kaip ir siekiau tos pozicijos. Bet gavosi taip, kad likau kur likau.

Mano pozicijos ir būnant komandoje ar požiūris į tam tikrus dalykus išsiskyrė.

Komandoje su D. Jasaičiu kartu buvome apie 10 metų, bet komandos nariai su kuriais kartu buvome, galėtų pasakyti, kiek aš oponuodavau būdamas toje komandoje. Tam tikri taryboje priimami sprendimai dėl savivaldybės vystymo, statybų, mano siūlomi sprendimai buvo kitokie. Jau tada maniau, kad būdamas vadovu, daryčiau kitaip.

Skiriasi kai kurie mūsų vertybiniai dalykai. Ne paslaptis, jog esame nedidelė bendruomenė ir tikrai buvau raginamas kandidatuoti. Akivaizdu, kad žmonės mano vienokią ar kitokią nuomonę mato ir posėdžių metu, kuri kardinaliai skiriasi nuo dabartinės daugumos. Aš manau, kad su komanda, su kuria dabar einame, buriame ir darome, galime padaryti geriau, nei dabar yra.

– Gal galite pavardyti tas esmines problemas, kurias dabar matote Neringoje? Minėjote triukšmą, kokios kitos problemos?

– Taip, triukšmas yra, bet yra ir kiti nekvestionuojami klausimai, kuriuos reikės spręsti, kad ir kas bebūtų meras.

Turime požiūrio skirtumus į Neringos gimnazijos veiklą. Be jokios abejonės, gimnazijos išlikimo klausimas miestui yra egzistencinis. Šiai dienai gimnazijos paskutinėje klasėje yra trys vaikai. Viso labo gimnazijoje šiandien turime apie 120 vaikų, nors šis skaičius nuolatos mažėja.

Su meru kalbėjome apie galimus sprendimus, kaip palaikyti gyvastį.

Dėl miesto tvarkymo man irgi kyla klausimų – norisi išlikti pakankamai objektyviam ir nepiktam, kalbant apie pastabas merui.

– Jei tiksliau, ką reikėtų keisti dėl mokyklos?

– Turėjome įvairių minčių, kaip padidinti mokinių skaičių gimnazijoje. Per karantiną pamatėme, kad Neringoje žmonių iš tiesų gali būti gerokai daugiau, nei rodo oficialūs gyventojų skaičiai. Žiemą čia realiai gyvena apie 1,5 tūkst. žmonių, nors gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau nei 5 tūkst. gyventojų. Manau, kad dalis šeimų deklaruoja gyvenamąją vietą dėl ekonominių ar socialinių priežasčių, pavyzdžiui, siekdami pasinaudoti tam tikromis lengvatomis.

Per karantiną žmonės pradėjo daugiau laiko leisti Neringoje, galėjo dirbti nuotoliniu būdu ir gyventi savo antruosiuose namuose. Tuo metu čia padaugėjo ir vaikų. Galvojome, kad nuotolinis darbas galėtų tapti viena iš priežasčių šeimoms ilgiau gyventi Neringoje ir taip padidinti mokinių skaičių gimnazijoje. Iš pradžių tai pasiteisino, tačiau vėliau pamatėme, kad vien nuotolinio ugdymo galimybių nepakanka.

Turėjome ir kitą pasiūlymą – viena labai rimta gimnazija buvo pasirengusi Neringoje atidaryti savo filialą ir užtikrinti tiek mokinių, tiek pedagogų pritraukimą. Mes buvome sutarę judėti šia kryptimi, tačiau šis sprendimas nebuvo įgyvendintas.

Neringoje situacija nėra gera – mokytojams tenka važinėti pirmyn ir atgal, o savivaldybė jiems nesuteikia būsto. Dėl to dalis mokytojų net trečdalį savo darbo dienos praleidžia autobuse.

– Tai savivaldybė šios gimnazijos pasiūlymo atsisakė?

– Atvirai sakant, tai buvo sprendžiama kelių žmonių rate. Mes buvome sutarę, kad einame tuo keliu ir dar daugiau, kad mokyklos nebūtų reikėję išlaikyti iš savivaldybės biudžeto. Mes dabar savo klases išlaikome iš savo biudžeto. Dabar yra trys vaikai, turėjo būti keturi.

Tada kiekvieno vaiko išlaikymas per metus mums būtų kainavęs virš 70 tūkst. eurų, dabar turint tris vaikus, išlaikymas kainuos dar daugiau.

Kažkas sakys – A. Burkšas tik pinigus skaičiuoja. Bet viskas savivaldybėje yra apie pinigus, mes turime vertinti ekonominius veiksnius. Tuo atveju buvo užtikrinta, kad mums nieko nereikės pridėti, o mokykla dar ir uždirbs, nes mes ir kitas klases turime išlaikyti.

Mokyklos išlaikymas kainuoja labai nemažai, kai Lietuvoje beveik visos mokyklos išsilaiko iš mokinio krepšelio. O mes iš savo nedidelio biudžeto ryškią pinigų sumą privalome skirti. Aišku, kad tiems trejiems vaikams yra žymiai geriau mokytis šalia savo vaikų.

Jei Neringoje nebeliks gimnazijos, liksim tik seniūnija. Galiu pasakyti, jog esame prisirengę strategijų, bet kuo aš skirsčiausi, tai kad reikia užtikrinti grįžtamąjį ryšį ir strategijų monitoringą.

Užbėgsiu už akių, bet kitas kertinis klausimas yra Nidos–Smiltynės kelias. Jis praktiškai paklotas iki Juodkrantės posto ir nuo Nidos iki Pervalkos.

Naglio rezervate yra parkavimo aikštelė. Nacionalinis parkas renka mokestį, kad turistai galėtų susipažinti su rezervatu. Bet automobiliams ten sustoti nėra kur – kas stoja ant kelio, juos policija turi bausti. Aš kelis kartus inicijavau pasitarimus, kad žmonės galėtų sustoti, per praėjusį posėdį apie tai irgi kalbėjau.

Bet mero administracijai labai paranku turėti priešų. O priešai yra nacionalinio parko direkcija ir saugomų teritorijų tarnyba, nes jie čia nieko neleidžia. Tuo mes ir skiriamės.

– Išties, iš mero dažnai tenka girdėti skundų dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ar statybų inspekcijos.

– Yra labai gerai turėti priešų, nes kažkas neleidžia. Bet su jais apskritai nėra dialogo. Kalbame ir apie krantines Preiloje ir Pervalkoje, kurias reikia tvarkyti.

Nors bendruomenė prieš savaitę-porą inicijavo susitikimą. Bendruomenė priekaištauja, kodėl savivaldybė nieko nedaro. Bet kai atėjome kalbėtis, supratome, kad bendruomenė nėra iki galo išsiaiškinusi, kokių sprendimų nori.

Kalbant apie rinkimus, ketinu atnešti ne paklodę, o kertinius sprendimus, kuriuos reikia dabar čia pat daryti, kad čia būtų geresnis gyvenimas visiems.

– Mano kandidatūra būtent apie tai ir yra. Mano komandoje yra nemažai jaunų ir verslių žmonių, kurie patys susikūrė verslus, kurie žino, kaip čia sunku išgyventi. Tikiuosi, kad rinkėjai pasirinks kuriančią ir galinčią pokyčius įnešti komandą. Bet aišku, kartais girdžiu, jog Neringoje viskas ir taip gerai. Suprantu ir girdžiu, kas tai sako – „tik mūsų nejudinkit“.

– Pirmiausia turiu pasakyti, kad kai reikėjo pereiti, konservatoriai buvo vienintelė partija, kur reikėjo prisistatyti priežiūros taryboje ir pasiaiškinti, kodėl taip pasielgiau. Prieš tai buvau gal dar šešiose partijose, niekas neklausdavo.

Į politiką atėjau su Sąjūdžiu, paskui mane pakvietė pas krikdemus, buvau kitose partijose. Paskutinė partija, kur buvau su mero komanda, gavosi taip, kad minėjau, dėl ko mes išsivaikščiojome. Taip pat minėjau, jog susilaukiau raginimų iš vietos gyventojų dalyvauti rinkimuose.

Pirminis sprendimas buvo palikti aną komandą [„Vardan Lietuvos] ir nebuvo jokių tolimesnių planų. Bet garsas eina greitai, tai pagalvojau, kaip elgtis. Gavosi taip, kad situacija Neringoje su TS-LKD buvo kėbloka, bet atsirado žmonių, kurie ėmėsi tarpininkauti ir pasiūlė pakalbėti su partijos vadovybe. Mes pakalbėjome, pakalbėjau su savo skyriumi, mes labai greitai sutarėme.

Ką noriu pasakyti dėl vertybinių dalykų – jei pažiūrėsime į visų partijų vertybes, galbūt liberalai orientuoti į verslą ar liberalizmą, bet Neringos atveju, liberalai nesuprasi kas yra, jie autobusistus skalbė, buriuotojus skalbė.

Dabar priešrinkiminis laikotarpis yra toks, kad politikai tik siekia oponuoti, nors ir geroms idėjoms. Kur bebūdavau, aš visada palaikydavau geras idėjas.

Užvakar sudalyvavau partijos suvažiavime, man labai patiko, kad mūsų partijoje yra įvairių nuomonių. Tarkime, turime Matą Maldeikį, Žygimantą Pavilionį, atrodo ne vienos partijos žmonės, kaip skiriasi jų nuomonės. Bet jie kartu dirba – dabartinis pirmininkas [Laurynas Kasčiūnas] jaunystėje irgi buvo energingas, gal sakykime, ypač dešinės pusės atstovas.

Visada sakiau – mano bendražmogiškos ar krikščioniškos vertybės nesikeitė. Niekas man negalėtų pasakyti, kad elgiausi nepadoriai, nesąžiningai.

– Jūsų požiūris gal kiek panašus į pirmininko L. Kasčiūno – jis irgi kalba, kad nacionalinio mastu konservatoriai turi veikti kaip konstruktyvi opozicija ir jei yra valstybinis interesas, palaikyti valdančiuosius. Tas požiūris tikrai skiriasi nuo buvusio partijos pirmininko, kuris nevengdavo aštrios retorikos, lygino „Nemuno Aušros“ atėjimą į valdžią su trečiuoju reichu.

– Kad ir dabar – jeigu D. Jasaitis pateikia tvarkingus, racionalius sprendimus, aš juos palaikau. Demokratų frakcija Neringoje šiuo metu yra opozicijoje, todėl mūsų vaidmuo – ne vien kritikuoti, bet ir siūlyti idėjas bei konstruktyviai dirbti. Galime konfrontuoti dėl vienų klausimų, tačiau dėl kitų sprendimų, kaip, pavyzdžiui, autobusų įkainių, galime ir sutarti.

Visa Lietuva iš esmės dirba pagal įkainį už kilometrą. O mes kartais vis dar turime tokį provincialų požiūrį – jeigu yra daugiau nei šimtas maršrutų, bandome tvirtinti įkainius kiekvienai stotelei atskirai. Nors tam yra algoritmai, kurie leidžia apskaičiuoti įkainius pagal kilometrus.

Vežėjai atėjo ir paaiškino, kaip tai veikia kitose savivaldybėse. Manau, turime išgirsti, ką mums sako žmonės, kurie tuo užsiima, o ne automatiškai prieštarauti vien dėl to, kad esame opozicijoje. Šiuo atveju kartu su demokratų frakcija sprendimui pritarėme. O liberalai, mano nuomone, turbūt nepritarė vien tam, kad nepritartų.

– Neseniai Matas Lasauskas kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (VTEK) dėl jūsų balsavimo sprendžiant padelio kortų kainų klausimą. Ar, dabar jau žinodamas skundo argumentus, pripažįstate, kad balsuodamas galėjote patekti į interesų konflikto situaciją?

– Kartais tiesiog nesusimąstai apie galimą interesų konfliktą. Šiuo atveju pats nežinau, ar jis buvo. Tačiau kalba ėjo ne apie mano ar kito tarybos nario iniciatyvą, o apie Neringos sporto mokyklos prašymą patvirtinti jų nustatytus įkainius.

Juodkrantėje pastatėme naują padelio ir teniso aikštyną, o kadangi tai yra savivaldybės objektas, juo naudotis turėjo būti nustatyta aiški tvarka ir patvirtinti įkainiai. Sporto mokykla, prieš siūlydama kainas, įvertino rinkoje taikomus įkainius.

Man pačiam priklauso trys padelio kortai, todėl šioje situacijoje buvo keliamas klausimas ir dėl mano galimo suinteresuotumo. Tačiau siūlomas sporto mokyklos įkainis buvo gerokai mažesnis nei rinkoje. Iš pradžių buvo kalbama apie 12 eurų, vėliau pasiūlyta 16 eurų už valandą. Tuo metu mano kortuose jau pernai valanda kainavo 25 eurus, o žmonės dažniausiai žaidžia pusantros valandos, taigi sumoka apie 37 eurus.

Todėl sakiau – jeigu pinigai atitenka sporto mokyklai, kuri už juos gali įsigyti įrangos ir laivų, kodėl turėtume nustatyti tokį mažą įkainį?

– Tai sakote, kad ir po kainų padidinimo sporto mokyklos kortų kaina išliko kur kas žemesnė nei privačių kortų?

– Taip, būtent apie tai ir kalbu. Beje, šiemet kainas dar padidinome, tačiau vis tiek netelpame visi norintys. Todėl teigti, kad esu suinteresuotas didesnėmis sporto mokyklos kortų kainomis, nes tada daugiau žmonių rinktųsi mano kortus, yra tiesiog nesąmonė. Jau dabar visi norintys pas mus netelpa.

Galima sakyti, kad turiu tam tikrą interesą, nes turiu privačius kortus. Tačiau šiuo atveju tokia logika neturi prasmės.

Antras dalykas, dėl kurio buvau apskųstas VTEK, yra tai, kad esu klubo „Nidos setas“ prezidentas. Taip, aš esu klubo prezidentas, o klubas nuomojasi kortus iš Neringos sporto mokyklos ir organizuoja renginius. Už šią nuomą pagal sporto mokyklos išrašytas sąskaitas mes mokame tūkstančius eurų. Jeigu būčiau suinteresuotas kuo mažesnėmis kainomis, kodėl pats būčiau suinteresuotas jas didinti?

Net ir esant dabartinėms kainoms žmonės kortus rezervuoja kelioms valandoms, o kartais dar užsisako kitų paslaugų. Tai rodo, kad paslauga turi paklausą. Manau, kad per maža kaina taip pat gali reikšti, jog paslauga nėra tinkamai įvertinama. Šiuo atveju, mano nuomone, mes buvome nuvertinę Neringos sporto mokyklos teikiamą paslaugą.

O skundo istorija prasidėjo nuo tarybos posėdžio. Jo įraše matyti, kad demokratų frakcijos pirmininkas Vaidas Venckus pasakė, jog frakcija siūlo pritarti sprendimui dėl įkainių, nes vasara jau prasidėjusi ir delsti nėra prasmės. Aš tuo metu sakiau – kaip tik gerai, kad sporto mokykla gali užsidirbti, ypač prasidėjus sezonui.

Neringos sporto mokykla apskritai yra viena iš nedaugelio savivaldybės biudžetinių įstaigų, kuri uždirba papildomų pajamų ir už jas gali įsigyti įrangos, laivų bei kitų veiklai reikalingų priemonių.

Vėliau M. Lasauskas teigė, kad tai nėra tiesa. Todėl nuėjau pas vicemerą ir pasakiau, kad tokio sprendimo nereikėtų vertinti taip, kaip jį vertina M. Lasauskas. Jis pats nuolat žaidžia šiuose kortuose ir juos nuomojasi, todėl jam taip pat galima kelti interesų klausimą.

Dėl šios situacijos mūsų frakcija kreipėsi į vietos etikos komisiją. Ji nusprendė, kad M. Lasauskas interesų konflikto neturėjo. Tačiau jis savo ruožtu kreipėsi į VTEK. Iš VTEK gavau informaciją, kad jie nustatė papildomų aplinkybių ir klausimą perdavė mūsų savivaldybės etikos komisijai nagrinėti. Viename posėdyje negalėjau dalyvauti, tačiau po rugsėjo 19-osios komisija ketina mane pasikviesti ir išklausyti mano paaiškinimus.

– Vienareikšmiškai. Beje, gal žinote tokį feisbuko puslapį „Mūsų Neringa“? Aš jį įkūriau, kai dar buvau liberalas, bet po to išėjau dirbti viešajame sektoriuje, administravimą perdaviau liberalų Seimo nariui Andriui Bagdonui. Paradoksas toks, kad dabar administratoriai dažnai mano įrašų nebepatvirtina.

Taip, Matas yra šiuolaikinis jaunuolis, kuris yra pakankamai imlus naujoms technologijoms. Man sako, kad manęs žmonės nemato, manęs nėra socialiniuose tinkluose. Jei pralaimėsiu, tai turbūt dėl to, kad per mažai pūčiau vėją.

– Kai anksčiau kalbėjau su jumis, jūs būtent minėjote, jog mažoje savivaldybėje visi visus pažįsta, tad sunku tų interesų konfliktų išvengti. Bet kaip manote, kaip visgi reikėtų valdyti interesų konfliktus tokioje savivaldybėje kaip Neringa?

– Faktas, kad tai nėra lengva. Dabar keliuose tarybos posėdžiuose buvo kilęs konfliktas, nes savivaldybė iš pradžių neatleido buriuotojų nuo mokesčių. Aš pats esu nuo kaulo buriuotojas, visą gyvenimą tuo užsiimu. Kadangi mano jachta stovi Nidos uoste, aš negaliu svarstyti klausimų, susijusių su Nidos uostu. Bet ko gero, turiu kaip reta daug patirties apie laivyboje, žinau įkainius kituose uostuose ir kitus dalykus. Gaunasi taip, kad turi kompetencijos, bet tu jos negali pritaikyti, nes kyla interesų konflikto derinimo klausimai.

Mes ilgą laiką tampydavomės, ar galima mums balsuoti tvirtinant vandens ir šilumos įkainius. Atrodo, kad VTEK išaiškino, jog nuo bendrinių dalykų nusišalinti nereikia. Bet nuo tokių dalykų, susijusių su laivybos verslu, stengiesi nusišalinti. Arba sakykim parkavimo klausimai – kai sprendžiami Nidos parkavimo įkainiai, juodkrantiškiai balsuoja, nors jie čia aplink stato automobilius. Jeigu esi aktyvesnis žmogus, būni su daug kuo susijęs.

– Manau, kad kartu su komanda padarysime demokratiškesnę, atviresnę, daugiau besikalbančią tarpusavyje, labiau žmonių interesus atliepiančią, akcentas – su visais kalbančią savivaldybę.

Negalima šioje žemėje gyvenant nebendrauti su institucijomis. Patinka ar nepatinka, bet kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas yra aukštesnio lygmens dokumentas, nuo jo priklauso mūsų bendrojo plano sprendiniai. Mes turime kalbėtis dėl renginių, ką daryti su triukšmaujančiomis vietomis.