Plenerą organizuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Villa Loebel. Jo metu Juodkrantė tampa atvira kūrybine erdve, kurioje menininkai tapo istorines vilas, senąją kurortinę architektūrą, miškus, kopas, Kuršių marias ir Baltijos pajūrį.

Šių metų plenero idėja simboliškai susieta su Kuršių nerijos nacionalinio parko jubiliejumi – siekiama sukurti 35 tapybos darbus, skirtus 35-eriems parko gyvavimo metams.

Menininkai kviečiami ne tik perteikti Kuršių nerijos vaizdą, bet ir pažvelgti į ją kaip į gyvą gamtos ir kultūros paveldo visumą. Kiekvienas kūrinys tampa savotišku šio krašto laiko, nuotaikos ir žmonių santykio su aplinka liudijimu.

„35-asis Kuršių nerijos nacionalinio parko gimtadienis yra ne tik graži sukaktis, bet ir proga dar kartą prisiminti mūsų atsakomybę saugoti šį unikalų kraštą bei perduoti jo vertę ateities kartoms. Kuršių nerija yra vieta, kurią reikia ne tik pažinti, bet ir pajausti, o menas tam turi ypatingą galią. Jis kviečia sustoti, įsižiūrėti, atrasti naujus žvilgsnio kampus ir išgirsti vietos dvasią. Todėl labai simboliška, kad parko 35-metį įprasmina 35 tapybos darbai, atskleidžiantys Kuršių nerijos grožį, savitumą ir įkvėpimą per skirtingų Lietuvos menininkų akis. Tikiu, kad ši paroda taps ne tik prasmingu jubiliejaus ženklu ir išliekamuoju jo prisiminimu, bet ir dar vienu kvietimu visiems branginti, pažinti ir kartu saugoti neįkainojamą Kuršių nerijos gamtos bei kultūros paveldą.“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Lina Dikšaitė.

Plenere dalyvauja menininkai iš Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos ir Kuršių nerijos nacionalinių parkų. Į Juodkrantę atvykę skirtingų kūrybinių patirčių ir meninių požiūrių autoriai vienoje vietoje susitinka tam, kad savo akimis iš naujo atrastų Kuršių neriją.

Plenero dalyviai: Dalia Jakštienė ir Vaida Blistrublytė iš Žemaitijos, Gintaras Gesevičius iš Aukštaitijos, Jonas Daniliauskas ir Algimantas Rokas Černiauskas iš Dzūkijos bei Kuršių nerijos nacionalinio parko menininkai Albertas Krajinskas, Jūratė Bučmytė ir Ernestas Žvaigždinas.

Plenero programa apima ne tik kūrybinį darbą. Menininkai supažindinami su Kuršių nerijos gamtos ir kultūros paveldu, lankosi Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centre, keliauja į kopas, susipažįsta su tradicine žvejyba, vėtrungių istorija ir kurėnų kultūra.

Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad menininkai Kuršių neriją pažintų ne tik kaip vaizdingą kraštovaizdį, bet ir kaip vietą, kurioje šimtmečius persipina žmogaus gyvenimas, gamta, tradicijos ir architektūra.

„Norime, kad menininkai ne tik tapytų gražų Kuršių nerijos vaizdą. Norime, kad jie pajustų šią vietą, jos istoriją, žmones ir kultūrą. Todėl plenero programa sąmoningai apima pažintį su tradicine žvejyba, vėtrungėmis, kurėnais, kraštovaizdžiu ir istorine Juodkrantės architektūra“, – teigia plenero iniciatorius Dominykas Chlebinskas.

Vienomis svarbiausių plenero kūrybinių erdvių tampa istorinės Juodkrantės vilos ir Kuršių nerijos architektūros paveldas. Menininkai dirba Villa Jenny, Villa Loebel ir kitose istorinėse Juodkrantės erdvėse, taip pat gamtoje – prie Kuršių marių, miškuose, kopose ir pajūryje.

Juodkrantė pasirinkta neatsitiktinai. Tai viena seniausių ir išraiškingiausių Kuršių nerijos gyvenviečių, kurioje išlikęs XIX–XX amžių sandūros kurortinės architektūros charakteris. Šios aplinkos ir gamtos dermė suteikia menininkams galimybę ieškoti skirtingų Kuršių nerijos vaizdavimo būdų.

Plenero metu sukurti darbai bus pristatyti rugsėjo 17 d. 17 val. Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centre, L. Rėzos g. 8, Juodkrantėje. Lankytojų centre paroda veiks iki lapkričio 15 d. Vėliau paroda keliaus į Nacionalinį saugomų teritorijų lankytojų centrą Vilniuje. sausio mėn. - į Žemaitijos nacionalinį parką, vasario mėn. - Dzūkijos nacionalinį parką, o kovo mėn. – Aukštaitijos nacionalinį parką.

Organizatoriai: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Villa Loebel.Partneriai: Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija, Dzūkijos nacionalinio parko direkcija, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras.