Neringos savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino naujas vietinio susisiekimo bilietų kainas – kelionė iš Nidos į Smiltynę oficialiai kainuoja 8 eurus vietoj 6. Už balsavo 11 tarybos narių, prieš – vienas, susilaikė keturi.

Sprendimas priimtas praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai vežėjas šią kainą pradėjo taikyti savo iniciatyva – nuo liepos 23 dienos.

Prieš savaitę vykęs Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komitetas klausimą buvo atidėjęs ir pareikalavęs sąnaudų išklotinės. Nors į tarybą ji neatkeliavo, politikus įtikino vežėjo argumentai.

Vietoj susirgusio UAB „5 autobusai“ direktoriaus Kęstučio Mickevičiaus prieš tarybą stojo „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skradžiukas – ir pirmą kartą viešai išdėstė, kaip Kuršių nerijos maršrutas atiteko vienai didžiausių šalies vežėjų.

Pasak jo, ankstesnė vežėja Rita Zinkevičienė į „Kautrą“ kreipėsi dar pernai, teigdama, kad jau nebenori dirbti šio darbo. Jos individuali įmonė buvo pertvarkyta į UAB „5 autobusai“, sandoris sudarytas apie Naujuosius metus, o visa veikla perimta nuo birželio. K. Mickevičius tapo bendrovės direktoriumi – jis kartu vadovauja ir „Kautros“ Klaipėdos filialui.

„Kautra tapo UAB „5 autobusai“ akcininku“, – posėdyje sakė L. Skradžiukas.

Į maršrutą, jo teigimu, investuota apie 2 milijonus eurų. Nupirkti septyni nauji autobusai, atnaujinta Nidos autobusų stotis, autobusuose įrengti dviračių laikikliai ir nauji kasos aparatai, leidžiantys realiuoju laiku matyti kiekvieno reiso pajamas.

Reisų skaičius sezono metu padidintas nuo 14 iki 18–19, ne sezono metu žadama vietoj septynių reisų palikti apie 14. Bendra vežėjo rida, pasak vadovo, išaugo apie 40 procentų.

Posėdyje nuskambėjo ir vežėjo skaičiai – nors ir be išklotinės.

Pasak L. Skradžiuko, prie 8 eurų kainos bendrovė metus planuoja baigti su maždaug 112 tūkstančių eurų nuostoliu. Jeigu kaina būtų likusi 6 eurai, nuostolis, jo skaičiavimu, siektų apie 206 tūkstančius eurų.

Nuostolis, pasak vadovo, susidarė pirmame pusmetyje, kai maršrutas dar veikė senuoju režimu.

„Antras pusmetis su 8 eurais planuojame, kad jis geresnis, bet vis tiek metus baigsime su 112 tūkstančių eurų nuostolių“, – sakė jis.

Prognozė skaičiuota darant prielaidą, kad nuo rugsėjo iki gruodžio kursuos apie 14 reisų per dieną.

Ryškiausiai vežėjo padėtį iliustruoja dvi sumos, nuskambėjusios atsakant tarybos narei Ievai Venslauskienei.

Šių metų liepos pajamos siekė 135 tūkstančius eurų. Pernai spalį, kai maršrutą dar aptarnavo ankstesnė vežėja, per visą mėnesį surinkta 14 tūkstančių eurų. Skirtumas – beveik dešimteriopas.

Šių metų spalį ir lapkritį, padažninus reisus, „Kautra“ tikisi surinkti apie 40 tūkstančių eurų per mėnesį. Būtent šia prognoze tarybos nariai ir suabejojo labiausiai.

Svarbi detalė, kurią vadovas pripažino pats: nuostolis nėra netikėtumas.

„Subiudžetavome nuostolį“, – sakė L. Skradžiukas, aiškindamas, kad bendrovė sąmoningai pasirinko sezoną dirbti maksimaliu pajėgumu, kad turėtų tikslius duomenis kitiems metams.

Jis teigia, kad į maršrutą investuota apie 2 milijonus eurų – nupirkti septyni nauji autobusai ir atnaujinta Nidos autobusų stotis. Vežėjas taip pat žada mažinti sąnaudas: nuo spalio ar lapkričio bent pusė reisų turėtų būti vykdoma mažesniais autobusais.

„Reikės labai stipriai sekti situaciją, kad nesigautų taip, kad mes vežiojame orą“, – sakė vadovas.

Vežėjo prognozė kontrastuoja su tuo, kaip maršrutas atrodė iki šiol. Registrų centrui pateiktoje 2025 metų ataskaitoje bendrovė – tuomet dar E. Zinkevičiaus individuali įmonė – nurodė 588 370 eurų pajamų ir 75 620 eurų pelno. Tiesa, į šiuos skaičius įeina ne vien Neringos maršrutas: įmonė vykdė ir kitą veiklą.

Tais metais maršrutas veikė su 6 eurų bilietu ir maždaug septyniais reisais per dieną ne sezono metu. Naujasis operatorius, padvigubinęs reisų skaičių ir pakėlęs kainą trečdaliu, prognozuoja nuostolį.

„Sodros“ duomenimis, šių metų birželį bendrovėje dirbo 13 apdraustųjų, o vidutinis atlyginimas siekė 1 629 eurus – pernai jis buvo 1 026, 2022-aisiais, kai nustatytos iki šiol galiojusios kainos, – 687 eurai.

Nuostolio dalį dengia ir savivaldybės biudžetas. Už keleivius su 50 ir 80 procentų nuolaida – senjorus nuo 65 metų, moksleivius, studentus, neįgaliuosius – vežėjas iš savivaldybės gauna skirtumą iki pilnos bilieto kainos.

2025 metais tokių kompensacijų išmokėta apie 128 tūkstančius eurų, šiemet iki rugpjūčio 1 dienos – apie 46 tūkstančius. Patvirtinus naujas kainas, savivaldybės skaičiavimu, išlaidos gali padidėti apie 30 procentų, tai yra maždaug iki 166 tūkstančių per metus.

Kitaip tariant, dalį brangesnio bilieto sumokės ne keleivis, o tas pats savivaldybės biudžetas – ir būtent šio skaičiavimo tarybos nariai posėdyje pasigedo labiausiai.

Būtent dėl detalių skaičiavimų komitetas prieš savaitę ir atidėjo klausimą.

„Labai pasigedome skaičių, kurie buvo žadėti komiteto metu atsiųsti raštu. Toks ir buvo sprendimo atidėjimo tikslas“, – sakė tarybos narė Ieva Venslauskienė.

Ji klausė, kiek bilietų buvo parduodama ne sezono metu, kokios buvo pajamos ir išlaidos – tikslių atsakymų negavo.

Dovydas Mikelis prisiminė, kad ataskaitą pažadėjo pats K. Mickevičius.

„Mes šitų skaičių net nematom. Mes paimame kaip zuikį iš kepurės – gal bus 115, gal 112.“

L. Skradžiukas aiškino, kad perimtos įmonės buhalteriją tvarkė samdoma bendrovė, duomenys iš senų kasos aparatų buvo suvedinėjami ranka į „Excel“, o su maršrutu nesusijusios pajamos plaukė ta pačia eilute. Šiuo metu atliekami pilni 2025-ųjų ir šių metų iki liepos auditai.

„Negalime jums pateikti klaidingų duomenų“, – sakė jis, pažadėdamas išsamią analizę vėliau.

Ryškiausias posėdžio momentas – vežėjo pozicija, kad viso šio balsavimo apskritai neturėjo būti.

Pasak L. Skradžiuko, kitose savivaldybėse tarybos tvirtina tik įkainį už kilometrą, o konkrečias bilietų kainas pagal formulę nustato vežėjas. Kauno rajone, pavyzdžiui, esą galioja tūkstančiai bilietų kainų, kurių taryba netvirtina.

„Aš nematau prasmės. Jūs turite tarybos sprendimą, kuriuo mes vadovaujamės“, – sakė jis, pridurdamas, kad patvirtinta konkreti kaina suriša rankas ir neleidžia taikyti lankstesnės kainodaros.

Būtent šiuo aiškinimu grįstas ir liepos 23-osios sprendimas kainą pakelti be tarybos: teisininkai, pasak vadovo, patarė, kad pakanka informuoti administraciją.

„Tikrai nepadarėme nei jums, nei gyventojams akibrokšto“, – sakė L. Skradžiukas.

Anksčiau portalui „Kas vyksta Neringoje“ meras Darius Jasaitis teigė kiek kitaip.

Neringoje taryba tvirtina ir tarifą, ir bilieto kainą, o savivaldybė vežėjui buvo atrašiusi, kad dėl kainos jis privalo kreiptis į tarybą. Paklaustas, ar toks kainos pakėlimas teisėtas, meras atsakė: „Pagal mūsų tvarką lyg ir ne. Bet jeigu eitume į teismus, baisu pasakyti, ar laimėtume, ar nelaimėtume.“

Diskusija tarybos posėdyje truko beveik valandą, dalis klausimų pradėjo kartotis.

Agnė Jenčauskienė sakė pasigendanti duomenų, kiek nuostolio susidaro dėl kompensuojamų keleivių: „Man trūksta fakto, kodėl tokie nuostoliai ir ant ko – ar ant studentų, ar ant senjorų.“ Jos teigimu, verslas turi pats apsiskaičiuoti, ar jam apsimoka 14 reisų, o ne po fakto ateiti pas tarybą: „Gaunasi, kad mes esame prieš faktą pastatyti.“

Vežėjo optimizmu suabejojo ir pats meras – tik iš priešingos pusės nei kritikai. Anot D. Jasaičio, vasarą maršrutas pelningas, tačiau ne sezono metu surinkti skaičiai bus prastesni, nei tikisi bendrovė: „Pas jus labai geri optimistai, bet jūs tiek klientų neturėsite – jūsų nuostoliai bus ne 112, o dar daugiau.“ Posėdžio pabaigoje jis pakartojo, kad spalio ir lapkričio pajamų prognozė, jeigu pasitvirtintų, tarybą „stipriai nustebintų“.

Tarybos nariai taip pat kritikavo apmokestintą dviračių vežimą, kuris kituose maršrutuose nemokamas, o Neringoje – apmokestintas.

Ieva Venslauskienė kėlė klausimą, ar visi 18 reisų per dieną apskritai reikalingi, jeigu už juos galiausiai sumoka nuolatiniai gyventojai: „Paslaugos kokybė švyti ir tai mums smagu, bet paslaugos kaštai krenta ant paprastų vartotojų pečių, kurie galbūt tos paslaugos taip intensyviai nevartoja ir kuriems tokios aukštos kokybės nereikėjo.“ Ji priminė pažįstanti žmonių, kuriems kompensacijos nepriklauso ir kuriems nuvykimas į darbą atsieina apie 30 procentų dienos pajamų.

Dovydas Mikelis atkreipė dėmesį į įvykių chronologiją: birželį „Kautra“ perėmė veiklą, liepą pakėlė kainą, rugpjūtį atėjo jos tvirtinti. Jam pritrūko elementarios kaštų ir naudos analizės: „Man įdomu, kiek keleivių važiuoja su 50 procentų nuolaida, kiek su senjoro, kiek su studento ir kiek tai kainuoja. Mes šitų skaičių net nematome.“ Jis siūlė klausimą atidėti dar kartą ir spręsti kartu su lengvatų tvarka.

Vežėją gynė Arūnas Burkšas.

„Nežinau, atleiskit, bet svetimą gėdą kartais apima“, – sakė jis, primindamas, kad taryba pati konkurso sąlygose nustatė, kokie autobusai ir kiek reisų turi važiuoti, o dabar reikalauja pagrindimų iš įmonės, investavusios į naują parką. Jis palygino: tame pačiame posėdyje patvirtintame biudžete vienam atlikėjui skiriama suma, jo skaičiavimu, atitiktų 2 eurų priemoką maždaug 8 tūkstančiams kelionių.

„Mes elgiamės kaip kaimo politikai“, – pridūrė jis.

Panašiai kalbėjo ir Arvydas Mockus: „Ką tie skaičiukai duos? PVM nesumažės, kuro kaina nesumažės.“ Jo teigimu, spręsti reikia ne dėl vežėjo pelno, o dėl to, kaip kompensuoti pažeidžiamiausiems.

Meras D. Jasaitis atkreipė dėmesį į prieštaravimą pačių tarybos narių kalbose: „Sakote – nereikia to reiso. Tai kaip tiems žmonėms grįžti namo? Taksi už 50 eurų?“ Pasak jo, vasarą didesnius srautus vežantys keleiviai faktiškai dotuoja tuos kelis, kurie važiuoja ne sezono metu.

Justina Kupčinskaitė-Lukauskienė paprašė vežėjo tvarkaraštį derinti prie dirbančiųjų: kad į Neringą atvykstantys darbuotojai spėtų į darbą iki 8 valandos ir galėtų išvykti po darbo dienos.

Matas Lasauskas priekaištą permetė administracijai – esą kartu su kainos klausimu jau turėjo būti pateikta ir lengvatų tvarka. Meras atsakė, kad teisiškai to padaryti nebuvo galima: gavus vežėjo raštą, sprendimo projektas turi būti viešinamas nustatytą laiką, todėl į liepos posėdį klausimas patekti negalėjo.

Tarybos narė Ramunė Liukienė sakė į posėdį atėjusi nusiteikusi balsuoti prieš, tačiau apsisprendimą pakeitusi išklausiusi vežėjo argumentų.

Galiausiai meras ragino sprendimą priimti: „Siūlau pritarti ir parodyti gerą valią.“

Kartu su kainos patvirtinimu meras pažadėjo rugsėjį ar netrukus po jo ateiti į tarybą su lengvatos nuolatiniams gyventojams tvarka. Kalbama apie vadinamąją neringiečio kortelę, kuri pirmiausia veiktų autobusuose ir kurios turėtojams savivaldybė kompensuotų dalį bilieto kainos. Autobusuose tam reikėtų įrengti skaitytuvus.

L. Skradžiukas pasiūlė prisidėti technologiškai: pasak jo, „Kautra“ ką tik užbaigė Dzūkijos regiono elektroninio bilieto diegimą, o spalį startuoja visos Lietuvos vieningas bilietas.

Kol kortelės nėra, pilną kainą moka visi, išskyrus 50 ir 80 procentų nuolaidas turinčius keleivius – senjorus nuo 65 metų, moksleivius, studentus ir neįgaliuosius. Už juos vežėjui iš savivaldybės biudžeto kompensuojamas skirtumas: 2025 metais išmokėta apie 128 tūkstančius eurų, o patvirtinus naujas kainas šios išlaidos, savivaldybės skaičiavimu, gali padidėti apie 30 procentų.

Kasdien į darbą Klaipėdos kryptimi važiuojantiems ir kompensacijų negaunantiems gyventojams kelionė pirmyn ir atgal nuo šiol kainuoja 16 eurų vietoj 12.