Neringos gimnazija naujuosius mokslo metus pradeda su mažesniu mokinių skaičiumi, o dvi vyriausios klasės nesurenka tiek vaikų, kad jų išlaikymą padengtų Valstybė. Skirtumą teks pridėti savivaldybei.

Situaciją apie prasidedančius naujus mokslo metus praėjusią savaitę vykusio tarybos posėdžio pabaigoje pristatė gimnazijos direktorius Simas Survila.

Pasak direktoriaus, nė viena iš dviejų vyriausių vidurinio ugdymo klasių nesurenka 12 mokinių – ribos, nuo kurios priklauso klasės komplekto finansavimas. Iš viso jose mokysis dešimt vaikų, tačiau abi klases teks išlaikyti.

„Ir tikrai nei aš, nei mokytojai šitų skaičių nepakeisim“, – sakė S. Survila.

Pagrindinė priežastis – karta, kuri išėjo. Pernai mokyklą baigė 12 abiturientų, o į jų vietą atėjo keturi. „Jau minus aštuoni“, – aritmetiką apibendrino direktorius.

Prie to prisideda ir išvykstančios šeimos. Vien šį pavasarį paaiškėjo, kad iš vienos šeimos mokykloje nebeliks iškart trijų vaikų – ji išsikelia į Vilnių. Tokia šeima ne vienintelė.

Pagal gimnazijos direktoriaus pateiktus skaičius, pradinėse klasėse mokysis 52 vaikai, 5-8 klasėse – 47, o gimnazijos klasėse – 39.

Pirmokų šiemet bus devyni.

Meras Darius Jasaitis situaciją gimnazijoje siejo su bendra demografija ir Neringos specifika: konkuruoti su žemynu sunku, viskas kainuoja brangiau, o darbuotojų trūksta visose srityse.

„Pas mus yra paskutinė mokykla“, – sakė jis, primindamas, kad kitos savivaldybės, mažėjant vaikų, dar turi galimybę mokyklas jungti ar uždaryti, o Neringa – ne.

Tai ir yra pagrindinis argumentas, kodėl savivaldybė sutinka finansuoti nepilnas klases: kitaip vidurinį išsilavinimą baigiantiems vaikams tektų važiuoti mokytis į Klaipėdos regioną ir nuomotis būstą.

Posėdyje trumpai kilo ir ginčas, ar nebuvo pražiopsota norinčiųjų mokytis Neringoje – direktorius tikino visą vasarą atsiliepinėjęs telefonu, kurio numeris paskelbtas viešai.

Gimnazija netrukus ketina kreiptis į tarybą dėl papildomo finansavimo, nes norima įrengti modernų fizikos kabinetą.

Mokinių trūkumas Neringoje nėra šio rugsėjo naujiena. Liepos pabaigoje tinklalaidėje „Politika“ meras Edmundui Jakilaičiui aiškino, kad mokyklos ir darželio išlikimas savivaldybėje tapo būsto klausimu: savivaldybė turi apie 80 butų, o kad išliktų gimnazija, darželis ir viešosios paslaugos, visoje Kuršių nerijoje jų reikėtų nuo 300 iki 700.

Lėšų tam nėra. Iš maždaug 20 milijonų eurų biudžeto savivaldybė laisvai perskirstyti gali 600–800 tūkstančių per metus – tai, mero skaičiavimu, pusantro ar du butai per metus.

Tuomet nuskambėjo ir tai, kad gimnaziją iš dalies laiko gyvą karo pabėgėlių vaikai: mero teigimu, ukrainiečiai sudaro apie 14 procentų Nidos gimnazijos mokinių. Juodkrantė mokyklos nebeturi, Preila pradinės neteko seniai.

Pokalbyje kaip pavyzdys minėta Estijai priklausanti Ruhnu sala, kur valstybė septyniems mokiniams išlaiko dešimt mokytojų – todėl, kad nuspręsta, jog sala turi likti gyvenama.

Gimnazijos padėtis portale aprašyta ne kartą. 2024 metų rugpjūtį, pristatant Ugdymo klasterio idėją, skelbta, kad mokykloje mokosi 136 mokiniai – per dvidešimt metų skaičius sumažėjo nuo 340, kai dar veikė paralelinės klasės ir mokykla Juodkrantėje.

Šių metų balandį rašėme, kad gimnaziją laiko gyvą Nidoje gyvenančių ukrainiečių vaikai ir Vyriausybės išimtis, taikoma vienintelėms savivaldybėse veikiančioms gimnazijoms. Tuomet nurodyta, kad iš pabėgėlių šeimų mokykloje mokosi 16 vaikų, o jų likimas priklauso nuo to, kas nutiks su patalpomis, kuriose šeimos gyvena.

Mokslo metų pradžios šventė Nidoje prasidės antradienį 10 valandą šventomis Mišiomis Nidos katalikų bažnyčioje.

Kas vyks toliau, priklausys nuo oro.

„Turime dvi prognozes: bus lietus ir nebus lietaus“, – juokavo direktorius. Jei lis, visiems teks susiglausti sporto salėje.