Neringos meras Darius Jasaitis ketverius su puse metų laiko rankose valstybei priklausančių „Mediko“ poilsio namų raktus ir, kaip pats sako, niekam jų neatiduoda – pastate, kuris kitaip jau būtų parduotas aukcione, gyvena apie 80 ukrainiečių karo pabėgėlių šeimų.

Dabar, tinklalaidėje „Politika“ Edmundui Jakilaičiui prisipažinęs, jog sprendimas grįžti į socialdemokratų partiją „ko gero“ priimtas, meras neslepia vilties, kad partijos bičiuliai – tarp jų premjeras – padės pastatą pagaliau perduoti savivaldybei. Kyla klausimas – kur baigiasi bendražygystė ir prasideda politiniai mainai?

Istoriją pokalbyje atskleidė pats E. Jakilaitis: karo pradžioje, kai Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė paaiškino, jog perduoti tuščius poilsio namus savivaldybei – „labai ilgas procesas“ per Turto fondą ir Vyriausybės nutarimą, žurnalistas paskambino merui: „Mere, pasiimkit raktus ir niekam neatiduokit.“

„Ir iki šiol statusas nepasikeitęs“, – patvirtino žurnalistas, o meras pridūrė, kad pastate gyvena apie 80 šeimų, kurių vaikai sudaro apie 14 proc. Nidos gimnazijos mokinių.

Formaliai pastatas savivaldybei taip ir neperduotas – visų vyriausybių to prašiusi Neringos taryba kaskart atsimušdavo į sieną. Dabar meras tikisi kitaip: „Mindaugas tą istoriją žino ir premjeras dabartinis ją palaikytų, ir jinai guls vyriausybei ant stalo“, – kalbėjo jis apie socialdemokratų vicepirmininką Mindaugą Sinkevičių, kurį vadina visišku bendražygiu. Paklaustas, ar grįžimui buvo keltos sąlygos, D. Jasaitis tikino: „Sąlygų mes nekeliame.“

Pokalbyje nuskambėjo ir nepatogi tiesa: ukrainiečiai, E. Jakilaičio žodžiais, „įpylė trūkstamo kraujo“ į mirštančios savivaldybės organizmą. Juodkrantė mokyklos nebeturi, Preila pradinės neteko seniai, o Nidos gimnaziją gyvą laiko ir pabėgėlių vaikai – tarp jų jau ir Neringoje gimę, lankantys darželį, kalbantys lietuviškai.

Tačiau meras pripažino ir kitą medalio pusę: pabėgėlio statusas leidžia žmones apgyvendinti neatlygintinai, o lietuviams tokios galimybės niekas nesuteikia.

„Jeigu tokiom sąlygom <...> lietuviams suteiktų gyvenimą Nidoje – čia irgi būtų įlietas kraujas ir labai daug žmonių nori atvažiuoti“, – sakė D. Jasaitis.

O kas bus pasibaigus karui, jei pastatas atitektų savivaldybei, kuri jame planuoja stovyklas ir mokinių bendrabutį? Meras tikino, kad iškraustyti nesiruošia: daugelis šeimų nebeturi nei namų, nei vyrų, tad savivaldybė darysianti viską, kad norintieji liktų.

Meras patvirtino ir tai, apie ką iki šiol kalbėta puse lūpų: prie pat Nidos uostelio buvo priplaukęs jūrinis dronas iš Rusijos, pasisukiojęs ir grįžęs atgal, o per sausumos sieną, esančią vos už kilometro, būta ir „svečių“.

„Ne tik girdėjau, bet ir žinau faktus <...>. Be ginklo, bet kariškiai“, – apie pasieniečių sulaikytus ir Rusijai grąžintus asmenis kalbėjo D. Jasaitis, argumentuodamas, kad be nuolatinių gyventojų valstybė pasienio teritorijos neapsaugos.

Vietoje žvejų cechų uoste kylančiame apartamentų pastate, kaip kalbama mieste, kvadratinis metras be apdailos parduodamas už 21 tūkst. Eur – 50 kv. m „poilsio patalpos“, kurių teisinis statusas neaiškus net pačiai savivaldybei, kainuoja apie 1 mln. Eur. Ankstesniam savininkui, ketinusiam statyti ištisus metus veikiantį viešbutį, leidimai buvo derinami 15 metų – kol šis pasidavė. Naujieji savininkai pasirinko tai, kas „gaunasi“: prabangius apartamentus be spa, be baseinų, be pridėtinės vertės kurortui.

Tuo metu savivaldybėje pradedantis dirbti specialistas iš maždaug 1,5 tūkst. Eur algos už tarnybinio būsto nuomą pagal Vyriausybės nustatytą koeficientą turėtų mokėti 1,2 tūkst. Eur be komunalinių – apie 80 proc. pajamų. Mero skaičiavimu, miesto gyvybei užtikrinti reikėtų 300–700 savivaldybės valdomų butų, o laisvai perskirstomų lėšų biudžete – 600–800 tūkst. Eur per metus: „Mes galėtume nupirkti na porą tokių, pusantro buto per metus.“

Aštriausi mero žodžiai teko Statybos inspekcijai, kuri Neringoje tikrina šimtą procentų išduotų leidimų. Penkiolika metų rengtas Juodkrantės uosto projektas, kuriam ką tik paskelbtas rangovo konkursas, pasak mero, tuoj sulauks rašto naikinti leidimą – dėl to, kad projektuotojai vienur parašė „nauja statyba“, kitur „rekonstrukcija“. Europiniai pinigai turi būti panaudoti iki 2028 m., o detaliojo plano keitimas truktų penkerius metus – griūtų, mero teigimu, ir Palangos bei Šventosios projektai.

Lygindamas su Augalininkystės tarnybos korupcijos skandalu, kur rasta aukso ir grynųjų, meras neslėpė nuogąstavimo dėl institucijos, be kurios parašo nepriduodama nei gamykla, nei parduotuvė: „Neduok Dieve, kad taip būtų, bet kai koks Statybos inspekcijos viršininkas taptų nesąžiningas žmogus <...>, tada pasirodys, kad nebe ten tie trys šimtai luitelių, o karučiais vežamas auksas.“ Čia pat jis pridūrė tikįs, kad dabartiniai vadovai sąžiningi.

Absurdo pavyzdžių merui ieškoti netrūko: Preiloje ir Pervalkoje po 30 metų veiklos uždaryti liepta kavinėms, tarp jų „Lyrai“ – institucijos požiūris pasikeitė lygiai po metų, kai valstybė žemę perdavė prižiūrėti pačiai inspekcijai. Nugriautų Neringos pastatų savininkams kompensacijas mokėjo mokesčių mokėtojai, nors, mero teigimu, nė vienas teismo sprendimas nekonstatavo žalos gamtai – tik neatitikimą tvarkymo planui, kurį Vyriausybė galėjo pataisyti. O Susisiekimo ministerija, pati pasistačiusi ir nugriovusi druskų sandėlį Juodkrantėje, dar bandė žalą prisiteisti iš savivaldybės.

Politinė mero padėtis byloja pati už save: iš jo frakcijos į Tėvynės sąjungą-LKD perėjus dviem nariams, taryboje liko septyni balsai iš reikalingų aštuonių. Rezultatas – pirmą kartą istorijoje svarbiausios šalies regatos, Kuršių marių regatos, buriuotojai už stovėjimą uoste mokės po 20 Eur parai, iš viso apie 10 tūkst. Eur, nors savivaldybė regatą pati finansuoja iš biudžeto. Konservatoriams ir liberalams susilaikius, sprendimas atleisti sportininkus nuo rinkliavos nepriimtas, o pakartoti balsavimo iki starto procedūriškai nebespėjama.

Taip pat savivaldybė naikina ir savo pirminės sveikatos priežiūros centrą, jungdama jį prie Klaipėdos universiteto ligoninės – paaiškėjo, kad dviem pajamas uždirbantiems šeimos gydytojams administruoti buvo išlaikoma apie dvylika etatų.

„Kitaip šitoje teritorijoje išgyventi bus neįmanoma“, – pokalbį apie decentralizavimo būtinybę reziumavo meras.