Neringos savivaldybėje vis užsimenama apie planus perimti pastatą, kuriame šiuo metu gyvena iš Ukrainos pabėgę žmonės. Praėjusią savaitę vykusiame Neringos tarybos biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komitete meras Darius Jasaitis priminė realybę: ukrainiečiai Neringoje šiandien gyvena ypatingomis sąlygomis, kurių išlaikymas kasmet kainuoja kelis šimtus tūkstančių eurų. Perimus pastatą savivaldybė neturėtų teisės leisti ukrainiečiams gyventi nemokamai, o kol kas neaišku, kiek ilgai Valstybė dengs jų gyvenimo išlaidas.

Pastatai G. D. Kuverto g. 14 Nidoje 2023 m. vasario mėnesį buvo perduoti Turto bankui iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Tuo metu juose pagal panaudos sutartį jau gyveno iš Ukrainos atvykę žmonės – juos čia apgyvendino Neringos savivaldybės administracija. 2024 m. kovą, pasibaigus panaudos sutarčiai, Turto bankas perėmė pastatų valdymą ir su gyventojais sudarė naujas sutartis dėl patalpų naudojimo neatlygintinai. Kaip portalą „Kas vyksta Neringoje“ informavo Turto banko atstovai, jie taip pat užtikrina pastatų išlaikymą – dengia komunalinių paslaugų ir priežiūros išlaidas. 2025 m. šios sąnaudos siekė apie 111 tūkst. eurų be PVM.

Neringos savivaldybė jau kurį laiką svarsto šiuos pastatus perimti. Būtent čia ir prasideda dilema.

Diskusija Neringoje vyksta tuo metu, kai visoje Lietuvoje ryškėja poslinkiai ukrainiečių paramos politikoje – ir ne tik savivaldybių lygmeniu.

Balandžio pabaigoje LRT skelbė, kad valstybės valdoma elektros perdavimo bendrovė „Litgrid„ nusprendė nebeapmokėti trisdešimties ukrainiečių šeimų būsto nuomos – nors prieš ketverius metus buvo pažadėjusi jais pasirūpinti iki karo pabaigos. Šios šeimos – „Ukrenergo“ darbuotojų artimieji – į Lietuvą atvyko 2022-aisiais bendrovės kvietimu. Per metus jų būsto išlaikymas „Litgrid" kainavo per 200 tūkst. eurų.

Pasikeitęs „Litgrid" vadovas sprendimą argumentavo lakoniškai.

„Laikinumas turi pradžią ir turi pabaigą. Mes nesame įsipareigoję iki gyvenimo pabaigos kažką daryti, nes tai parama, savanoriškas dalykas", – sakė „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.

Buvęs „Litgrid" vadovas Rokas Masiulis su tuo nesutiko – primindamas, kad ukrainiečiai ne tik gavo pagalbą, bet ir patys prisidėjo: konsultavo, kaip apsaugoti infrastruktūrą, padėjo atgabenti sinchronizacijai reikalingą įrangą.

„Tu išvarai į gatvę „Ukrenergo„ darbuotojų šeimas ir sakai, ar galite mus toliau konsultuoti. Nežinau, aš sakyčiau čia labai žmogiškas dalykas“, – kalbėjo R. Masiulis.

Bendrovė ukrainiečiams suteikė trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį naujam būstui susirasti.

Neringos situacija panaši – tik čia sprendimas dar nepriimtas. Diskusijoje apie ukrainiečių gyvenimą Neringoje meras D. Jasaitis kreipėsi į komiteto narius:

„Taryba turi puikiai žinoti, kad šiandien mes esame išsikovoję ypatingas teises mūsų ukrainiečiams – už juos vyriausybė apmoka elektrą pilnai, vandenį ir visą jų gyvenimą. Ir tai yra gana net didžiulės lėšos", – kalbėjo meras.

Jis paaiškino, kodėl skaičiavimas sudėtingas: tame pastate nėra atskirų skaitliukų kiekvienam gyventojui. Vieni gyvena keturiese, kitas vienas – padalinti išlaidas pagal kvadratus sunku, nes tuomet vienas gyventojas gali sakyti, kad nesinaudoja tam tikromis paslaugomis, tačiau sąskaita vis tiek apmokama pilnai.

„Ir ar jie pasiliktų, jeigu mes perimtume ir taryba pasakytų: mielieji, jau daug metų čia gyvenot, bent jau už vandenį ir elektrą sumokėt patiem, nes jau turit darbus, integravotės į bendruomenę – tai yra didžiulis klausimas", – sakė meras.

Pasak mero, jei pastatas taptų savivaldybės nuosavybe, situacija pasikeistų kardinaliai – ir ne gyventojų naudai.

„Joks vyriausybės nutarimas neleidžia jiems duoti nemokamai patalpų, kai jos pataps mūsų. Mes turėsime jiems skaičiuot ir nuomą už gyvenamas patalpas, kuri pas mus pagal formulę yra didžiulė. O tada paklausim savęs ir jų – ar jie liks nors vienas", – kalbėjo meras D. Jasaitis.

Jis neatmetė galimybės kurti specialias programas ar prašyti išimčių, tačiau paragino tarybą apgalvoti realias pasekmes – tiek žmonėms, tiek miestui.

Komitete priminta, kiek šios šeimos reiškia Neringos švietimo sistemai: 16 ukrainiečių vaikų šiuo metu mokosi gimnazijoje, kartu su darželinukais jų iš viso – 24. Tai beveik kas septintas ugdytinis Neringoje.

„16 mokinių – tai yra tikrai daug. O dar ir darželiukai, kurie ateina – tai įsivaizduokim", – sakė meras, kai komiteto nariai pasiteiravo tikslaus ukrainiečių vaikų skaičiaus.

Tai ypač svarbu kontekste, kai gimnazija kovoja dėl kiekvieno mokinio, kad išlaikytų klases ir neprarastų pedagogų.