Rugsėjo 15 d. Nidoje netikėtai suveikusios civilinės saugos sirenos išgąsdino ne tik gyventojus, bet ir Neringos gimnaziją – apie tai, kas vyksta, nežinojo net mokyklos direktorius. Savivaldybė tą pačią dieną viešai paaiškino, kad tai buvo sistemos patikra, tačiau kitą dieną komitete administracijos direktorius kalbėjo jau apie techninį gedimą. Tai paaiškėjo rugsėjo 16 d. Neringos savivaldybės tarybos biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komiteto posėdyje, kai svarstant biudžeto pakeitimą diskusija pakrypo į priedangas ir perspėjimo sistemą.

Gimnazijos direktorius Simas Survila komiteto nariams pasakojo, kad sirena, įrengta ant mokyklos, suveikė be jokio išankstinio įspėjimo.

„Vakar patyrėm tikrai didžiulį šoką, ypatingai su Ukrainos vaikais ir darbuotojais. Virtuvės darbuotoja net į isteriją puolė – ji buvo tiesiai prie lango, ir sukaukė sirena. Iškart skambinau ir klausiu, kas čia, ar čia bandomieji, nes tikrai nebuvom gavę jokios informacijos, kad bus bandoma“, – sakė S. Survila.

Kartu jis atkreipė dėmesį į paradoksą: sirena ant mokyklos girdima tik vidiniame kieme. „Jeigu mes lauke žaisdami krepšinį, net negirdim. Gal būtų galima nupirkti kitokį ruporą ant mokyklos“, – prašė direktorius administracijos direktoriaus Egidijaus Šakalio.

Pasak S. Survilos, gimnazija dabar renka krizių valdymo grupę ir pradės nuolatinius mokymus, „kad jeigu tikrai bus ta ekstra atveju, jokių grūsčių nesigautų“.

Kaip portalas „Kas vyksta Neringoje“ rašė rugsėjo 15 d., gyventojams socialiniuose tinkluose paklausus, kas per sirenos, Neringos savivaldybė grupėje „Mūsų Neringa“ atsakė: „Sirenos buvo įjungtos atliekant sistemos patikrą. Atsiprašome už sukeltą nerimą – jokio pavojaus nėra.“ Jau tada dalis gyventojų klausė, kodėl apie patikrą nepranešta iš anksto, o kiti sakė sirenų namuose apskritai negirdėję.

Komitete administracijos direktorius E. Šakalys situaciją paaiškino kitaip: „Atsiprašome, kad vakar dėl techninių kliūčių suveikė signalizacija.“

Tarybos narys Dovydas Mikelis iškart atkreipė dėmesį į neatitikimą: „Jūs paskui parašėte visai visuomenei, kad tai buvo pratybos, o ne dėl techninių kliūčių. Taigi visi skaitėm.“

E. Šakalys atsakė, kad „ne pratybos buvo, bet gerai suveikė“, ir pridūrė, kad sirenų garsai patikrinti, o vietas naujoms sirenoms administracija jau numato. Taigi po dviejų dienų gyventojai turi du oficialius paaiškinimus – patikrą ir gedimą – ir nė vieno atsakymo, kodėl mokykla, ant kurios kabo sirena, nebuvo įspėta.

Sirenos Nidoje sukaukė ypač įtemptą dieną: tą naktį NATO naikintuvai virš Lietuvos pirmą kartą numušė į šalies oro erdvę įskridusį droną, o Vilniaus, Trakų, Elektrėnų savivaldybių ir Kauno apskrities gyventojus naktį žadino oro pavojaus įspėjimai. Neringoje tokio pranešimo nebuvo.

Sirenų klausimas komitete išaugo į platesnę diskusiją apie saugumą – kur Neringos gyventojams slėptis pavojaus atveju. Neringos gimnazija oficialiai pažymėta kaip priedanga, tačiau, pasak S. Survilos, ji netinka net pačiai mokyklai.

„Kai buvo dėtas priedangos ženklas, jau tada buvo aišku, kad mes, mokykla, nesutelpam į mūsų priedangas. Mes net į senosios mokyklos tą slėptuvę nesutalpinam visų 52 pradinukų. Turim tą ženklą, bet reikia kažką galvoti – gal priestatą kokį daryti, nežinau, ar kastis į žemę mums giliau. Bet apie miesto priėmimą tai net kalbos negali būti“, – sakė gimnazijos direktorius.

D. Mikelis priminė, kad dar birželį, tarybos nariams aptariant priedangas, buvo kalbama, jog gimnazija galėtų priimti gerokai daugiau nei 100 žmonių, o direktoriaus buvo prašyta pateikti, ko tam reikėtų. Jis kėlė klausimą, kas svarbiau – biudžeto pakeitimu gimnazijai skiriami 20 tūkst. eurų fizikos kabinetui ar sirenos garsiakalbis ir priedanga.

E. Šakalys komitetui patvirtino, kad Nidoje šiuo metu yra dvi priedangos – Kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ ir Neringos gimnazija. Juodkrantėje ir Preiloje, jo teigimu, priedangos taip pat numatytos, o visa informacija sukelta į portalą LT72.

„Agila“ turėtų būti aprūpinta įranga: savivaldybė laimėjo du kvietimus po maždaug 60 tūkst. eurų – iš viso apie 120 tūkst. eurų lovoms, kėdėms ir kitai įrangai. Tačiau D. Mikeliui klausinėjant paaiškėjo, kad tas pats sąrašas tarybai buvo pristatytas dar birželį, o pirkimai iki šiol yra tik „pradžioje“. Projektas baigiasi 2027 m. gegužę.

Komiteto pirmininkas Vaidas Venckus diskusiją apibendrino prašymu administracijai: „Jeigu šiai dienai tų duomenų neturim, tiesiog pasiskaičiuokim. Reikia mums žinoti tuos skaičius.“

Biudžeto pakeitimui, kuriuo gimnazijai skiriama 40,3 tūkst. eurų fizikos kabinetui, aviacijos mokymams ir langams, komitetas pritarė vienbalsiai.