Su ryšio problemomis poilsiautojai ir gyventojai Neringoje susiduria ne tik gyvenvietėse, kai susirenka daugiau naudotojų, bet ir kelyje Smiltynė–Nida, kur ilgose atkarpose dingsta kokybiškas ryšys. Rugsėjį Neringos meras Darius Jasaitis teigė, kad naujo bokšto Nidoje pastatyti neleidžia Vilniuje priimti teritorijų planavimo teisės aktai. Portalui „Kas vyksta Neringoje“ paklausus operatorių, nacionalinio parko direkcijos ir pačios savivaldybės, paaiškėjo kitas vaizdas: 11 vietų antenoms savivaldybė patvirtino dar 2019 m., tačiau per septynerius metus nedaug pasistūmėjo, o Purvynėje suplanuotas 40 metrų bokštas pasidarė per žemas, nes paaugo medžiai.

Apie mobiliojo ryšio problemas rugsėjo 16 d. biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komitete prabilta svarstant AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) prašymą atleisti 21 tarnybinį automobilį nuo įvažiavimo rinkliavos. Komitetas prašymui pritarė – 2025 m. bendrovės automobiliai bendrai įvažiavo 39 kartus, lengvata biudžetui kainuos apie 1 tūkst. eurų per metus. Tarybos narys Dovydas Mikelis šia proga paklausė, kam priklauso ryšio bokštai Neringoje ir ar operatoriai už juos tebemoka savivaldybei.

Meras paaiškino, kad dalis bokštų priklauso savivaldybei, dalis – tarptautinei bokštų bendrovei, kuriai operatoriai moka nuomą, pavyzdžiui, Purvynėje ant stogo. Pagrindinis bokštas Nidoje priklauso LRTC, kuris, mero teigimu, atsakingas ir už šviesolaidį Neringoje. Jame veikia radijo ir televizijos siųstuvai, mobiliojo ryšio bazinės stotys, ant bokšto įrengta kita svarbi įranga.

Už savivaldybės bokštus operatoriai moka savivaldybei – taryba neseniai patvirtino Juodkrantės bokšto nuomos sutarties pratęsimą su padidinta kaina.

Pasak mero, visi bokštai Neringoje riboti: „Purvynės bokštas, beje, visi bokštai, jie turi, jeigu gerai atsimenu, 300 abonentų ir viskas. Jeigu visi tuo metu siunčia nuotraukas, 300 žmonių iš 10 tūkstančių ar kiek ten buvo svečių, tai visi kiti laukia eilėje, kol gaus ryšį.“

Per aviacijos šventę prekybininkai dėl to negalėjo atsiskaityti kortelių aparatais. Kitą kartą, pasak D. Jasaičio, prekybininkams bus duotas „Wi-Fi“ ryšys per šviesolaidį, tačiau svečiai kokybiškai naudotis mobiliuoju ryšiu ir toliau negalės.

Komitete meras sakė, kad bokštą Purvynėje, stambiagabaričių atliekų aikštelėje, norėjusi statyti telekomunikacijų bendrovė to padaryti negalėjo: „Deja, tokia teisinė aplinka teritorijų planavimo, kad neįmanoma to padaryti. Jokie rimti teisininkai iš Vilniaus nerado sprendimo būdų.“

Kitas variantas – bokštą stato UAB „Neringos vanduo“ ir išnuomoja operatoriui – pasak mero, užstrigo dėl žemės paskirties.

„Tai yra tiesiog biurokratija tokia, kad viską galima padaryt, taip, galima, bet tiesiog nuleidžia verslas rankas ir sako: mes taip ilgai nedarysime, kol Vilniuj kažkas priėmė tokius teisės aktus“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Dėl padėties jis kaltino buvusį aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, o tarybos nariui Matui Lasauskui paklausus, ar savivaldybė gali pati inicijuoti paskirties keitimą, atsakė, kad „atsisakė tie, kurie turi tą daryt“. Kaip laikiną išeitį meras minėjo mobilius bokštus ant ratų.

„Tele2“ technikos direktorius Baltijos šalims Valerij Kovzan portalui nurodė, kad bendrovė Neringos savivaldybėje turi devynias bazines stotis, o naujų antenų diegimą smarkiai apsunkina nacionaliniam parkui taikomi apribojimai.

„Saugomoje teritorijoje itin sunku gauti leidimą bokšto statyboms, taip pat beveik nėra infrastruktūros statinių, ant kurių galėtume antenas iškelti“, – portalui pateiktame komentare teigė V. Kovzan.

Tačiau bendrovė teigia matanti vietų, kur padengimą reikėtų gerinti: „Jei yra numatyta vietų, kur būtų galima statyti bokštus arba statinių, ant kurių galima iškelti ryšio antenas, esam pasiruošę tai padaryti.“ Per renginius V. Kovzan siūlo savivaldybei užsakyti atvežamą mobilią ryšio stotį.

„Bitė“ taip pat turi ryšio bokštus devyniose vietose su 2G, 4G ir 5G. Bendrovės korporatyvinės komunikacijos atstovas Jaunius Špakauskas teigė, kad gyvenvietėse ryšio „duobių“ nėra, tačiau kelyje Smiltynė–Nida yra keletas silpnesnio ryšio vietų.

„Ryšio bokštų, kaip ir bet kokių kitų objektų, statyba čia griežtai ribojama, o reljefas nelygus, kalvotas ir miškingas. Tai iššūkis net ir geriausiam ryšiui, todėl su tam tikrais kompromisais tenka susitaikyti“, – rašė jis. Naujų bokštų Neringoje „Bitė“ šiemet nenumato, dėmesys skiriamas tinklo talpai didinti naujais 700 MHz dažniais.

Abu operatoriai patvirtino, kad geresnis padengimas padėtų išvengti atvejų, kai telefonai Neringoje prisijungia prie Rusijos tinklų. „Bitės“ privatūs klientai nuo 2022 m. prieš naudodami duomenis Rusijos ar Baltarusijos tinkle turi patvirtinti sutikimą SMS žinute.

Bendrovės „Telia“ atsakymo iki publikacijos paskelbimo negavome.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Lina Dikšaitė portalui nurodė, kad naujų bokštų statyba Neringoje nėra apskritai draudžiama: tvarkymo planas draudžia techninės infrastruktūros bokštus tik ant Didžiojo kopagūbrio, kiekvienas projektas vertinamas individualiai.

Atsakyme teigiama, kad direkcija derino du ryšio projektus – 2005 m. anteninį stiebą ant Pervalkos molo ir 2017 m. dviejų apšvietimo atramų krantinėje prie Naglių g. 14 Nidoje pritaikymą antenoms pagal savivaldybės ir UAB „TeleTower“ susitarimą. Abu projektai įgyvendinti.

L. Dikšaitė priminė 2019 m. savivaldybės patvirtintą Elektroninių ryšių infrastruktūros plėtros specialųjį planą, kuriame numatyta antenas įrengti ant esamų statinių – UAB „Neringos vanduo“ pastato Nidoje, Pervalkos gelbėjimo stoties, stebėjimo bokšto Juodkrantėje, Nidos švyturio konstrukcijos ir atramos Miško g. 23 Juodkrantėje – bei bazinės stoties vieta Taikos g. 36A.

„Direkcijos turimais duomenimis, specialiojo plano sprendiniai nėra įgyvendinti“, – teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė.

Neringos savivaldybė portalui patvirtino, kad 2019 m. tarybos sprendimu patvirtintame specialiajame plane suplanuota 11 mobiliojo ryšio infrastruktūros sprendinių – ir naujų bokštų vietos, ir antenos ant esamų statinių. Plano rengimą inicijavo UAB „TeleTower“. Pasak savivaldybės atstovės spaudai Sandros Vaišvilaitės, „praktinis kai kurių sprendinių įgyvendinimas susidūrė su teritorijų planavimo, žemės naudojimo ir kitais administraciniais apribojimais“.

Bokštas stambiagabaričių atliekų aikštelėje Nidos–Smiltynės pl. plane numatytas kaip 40 metrų daugiafunkcinė atrama.

„Nuo pirminio planavimo iki specialiojo plano suderinimo ir patvirtinimo praėjo nemažai laiko, per kurį pasikeitė aplinkinės gamtinės sąlygos – paaugo medžiai. Dėl šios priežasties anksčiau suplanuoto 40 metrų aukščio bokšto nebepakaktų tinkamai mobiliojo ryšio aprėpčiai užtikrinti“, – rašė S. Vaišvilaitė. Aukštesniam bokštui reikėtų iš naujo keisti planą ir derinti su institucijomis.

„Neringos vandens“ teritorijose plane numatytos dvi vietos: 24 metrų atrama G. D. Kuverto g. ir 40 metrų atrama Purvynės g. Čia, pasak savivaldybės, Nacionalinė žemės tarnyba sprendimo nederino „dėl žemės sklypo naudojimo sąlygų ir planuojamos veiklos neatitikties“, todėl reikėtų keisti žemės naudojimo reglamentus per naujas planavimo procedūras.

Dėl sudėtingos paskirties keitimo tvarkos – bendrojo, parko tvarkymo ar detaliojo plano keitimas trunka nuo dvejų metų – savivaldybė 2026 m. rugsėjo 24 d. raštu kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, problemas pristatė aplinkos ministrei ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams.

Į klausimą, ar yra vietų sąrašas operatoriams, savivaldybė atsakė, kad tai ir yra 2019 m. specialusis planas – viešas dokumentas, „prieinamas ir mobiliojo ryšio operatoriams“, kuriame numatyta vienu bokštu naudotis keliems operatoriams. Mobilių ryšio stočių didžiausiems renginiams ateinančią vasarą savivaldybė užsakyti neplanuoja.

Ryšio stoka Neringoje yra ne tik poilsiautojų nepatogumas. Portalui „Kas vyksta Neringoje“ rengiant temą apie dieną X ir paprašius savivaldybės įvardyti pagrindinius pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms iššūkius, savivaldybė pripažino, kad vienas praktinių – patikimas ryšys: Kuršių nerijoje yra vietų, kur mobilusis ryšys veikia silpnai arba jo nėra.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas portalui nurodė, kad patikimas ryšys yra viena svarbiausių civilinės saugos sistemos sąlygų, o teritorijos su ribotu padengimu reikalauja papildomo dėmesio.