Daugiau kaip trylika metų Neringai vadovaujantis
Darius Jasaitis apsisprendė – netrukus jis sugrįš pas socialdemokratus ir sieks ketvirtą kartą būti išrinktas meru.
„Kas vyksta Neringoje“ interviu meras taip pat teigė, kad be ilgamečių būsto prieinamumo ir vis mažėjančių gimnazijos klasių problemų, kasmet vis labiau spaudžia biurokratija statybų srityje.
Po lietingos vasaros,
Neringa mokslo metus pasitinka su vos trejais mokiniais 12-ojoje klasėje.
Pirmadienį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išplatino pranešimą apie atliktą korupcijos rizikos analizę savivaldybėse: pastabų sulaukė ir Neringa. Meras teigia, kad STT šiuo atveju neįsigilino į visas aplinkybes, nesutinka su tarnybos išvadomis ir žada inicijuoti dialogą.
Svarbiausi interviu akcentai:
Didžiausiais iššūkiais įvardija biurokratiją ir darbuotojų apgyvendinimą savivaldybėje
Svarbiausi Neringoje ketinami baigti statyti objektai
„Sangritos“ keliamo triukšmo problemą spręs, jei atsiras „kritinė masė“ nepatenkintų gyventojų
Neringos gimnazijos padėtis išlieka sudėtinga, tačiau steigti kitų gimnazijų filialo neplanuojama
Apsisprendė sugrįžti pas socialdemokratus, liko tik formalumai
Kituose savivaldybės tarybų ir merų rinkimuose dalyvaus kaip socialdemokratų kandidatas, sieks mero posto
Tikisi, jog M. Sinkevičiaus Vyriausybė padės savivaldybei perduoti aktualius objektus, taip pat investuos į Preilos krantinių sutvarkymą
Nesutinka su STT atliktos korupcinės analizės išvadomis
Sako, kad politikų kokybė krenta
– Praūžė dar viena vasara, tiesa, oro sąlygos šiemet buvo
ne kokios. Gal galite išvardyti, kas šį sezoną Neringoje geriausiai pavyko ir
pagrindines problemas, su kuriomis Neringa dar susiduria?
– Faktas, kad biurokratija teritorijų planavimo srityje mums
atrodo labai didelė. Ir darbuotojų apgyvendinimas išlieka problema visose
srityse – tiek verslo, tiek valstybinių institucijų. O daugiau man atrodo, kad
visi iššūkiai įveikiami, nepaisant to, kad vasara buvo lietinga, kas pajūriui
yra labai blogai. Kiek kalbamės su verslu, vasara buvo pelninga.
Galbūt sunkiau tiems, kurie verslą vykdė po atviru dangumi, neskaitant
dviratininkų, nes jų verslas šiemet buvo sėkmės istorija. Dirbame tuo pačiu
ritmu ir judame į priekį.
– Šią vasarą atidarytas naujas „Smiltynės perkėlos“
terminalas. Kokie kiti svarbesni infrastruktūros projektai šiuo metu vykdomi
Neringoje ir kurių objektų statybas artimiausiu metu planuojama baigti ar
pradėti?
– Nežinau, ar kapinių tvarkymą galima vadinti infrastruktūros projektu, bet šioje srityje taip pat turime nemažai planų – gautas finansavimas Pervalkos, Kuverto kapo ir Nidos etnografinių kapinių tvarkymui, o Juodkrantės kapines taip pat planuojame sutvarkyti iki kitų metų.
Iš didesnių projektų išskirčiau pėsčiųjų jungtį šalia E. A. Jonušo g. link Saulės laikrodžio – pirmasis etapas numatytas iki kempingo, kartu įrengiant autobusų stovėjimo vietas.
Labai svarbus projektas yra Juodkrantės uostas. Statybos leidimą turime, nors jį dar reikės šiek tiek pakoreguoti. Tikimės, kad iki metų pabaigos turėsime rangos sutartį ir galėsime pradėti darbus. Tai būtų vienas didžiausių mūsų investicinių projektų.
Taip pat tvarkome gyvenamojo būsto klausimą. Juodkrantėje turime leidimą administracinį pastatą pritaikyti būstui, vyksta ekspertizė. Pervalkoje rengiamas detalusis planas gyvenamajam būstui – tai taip pat labai svarbus žingsnis.
Nidoje norime sutvarkyti taką nuo buvusio pašto iki Sporto mokyklos. Jis jau buvo labai prastos būklės, o sportininkams, besinešantiems valtis, juo judėti buvo tikrai nepatogu. Preiloje projektuojame naują dviračių tako atkarpą, kad žmonėms nebereikėtų važiuoti gatve.
Yra ir mažesnių, bet gyventojams svarbių darbų. Juodkrantėje jau įrengėme padelio ir teniso kortus, futbolo aikštelę, centriniame paplūdimyje – naujus laiptus, pritaikytus žmonėms su negalia.
Energetikos srityje „Neringos vandenys“ pradėjo naują saulės elektrinės pirkimą. Tikimės, kad iki kitos vasaros ji jau veiks ir padės mažinti vandens tiekimo kaštus. Taip pat planuojame pereiti nuo dyzelinių prie elektrinių sunkvežimių.
Ir dar vienas gražus projektas – kitais metais Kuršių marias turėtų papuošti du nauji kurėnai. Manau, kad tai būtų puiki Neringos vizitinė kortelė.
Atidarytas naujasis „Smiltynės perkėlos“ terminalas / „Smiltynės perkėlos“ nuotr.
– Neseniai rašėme, kad šią vasarą BPC sulaukė 78 pranešimų
dėl triukšmo, o kas septintas jų buvo susijęs su baru „Sangrita“. Ar girdite
gyventojų pastabas ir kokių konkrečių priemonių planuojate imtis, kad ši
problema kitą vasarą nepasikartotų?
– Padarius analizę, turbūt 80 proc. pranešimų yra iš vieno
adreso. Kai nebuvo „Sangritos“, tie patys piliečiai yra parašę, kad juos ta
problema kankina 45 metus. Taigi, galbūt ne taške yra problema.
Problemą sprendžiame, buvome susitikę su interesantais.
Vasaros pradžioje sutarėme, kad išduosime leidimą [leisti muziką vėlyvomis
valandomis] tik tuo atveju, jei sutarsime su tais savininkais, kad koncertavimo
scena bus atsukta tik į jūros pusę, o žmonės nebesikreips, pakentės. Jeigu bus
dar blogai, ieškosime kitų priemonių – bendraujame ir su viena, ir su kita
puse. Viena pusė sprendimų ieško, kita pusė vis kreipiasi, kad yra problemos.
Mes bandome problemas spręsti.
– Anksčiau patarėte gyventojams skambinti 112. Bet
pripažinkime, kad toks sprendimo būdas nėra labai efektyvus – pareigūnai
atvyksta, kai muzika jau nutildyta. Esate vietos gyventojų, kurie negali miegoti,
ar verslo pusėje?
– Aš esu daugumos gyventojų pusėje. Bet ką esu sakęs – turime būti
atviri visiems. Atvyksta daug jaunimo ir jeigu nėra kritinės masės gyventojų
nusiskundimų, o tik pavieniai atvejai...
Kaip minėjau, jeigu rašoma, kad 45 metus yra ta problema,
tai šitoje vietoje aš problemos nematau. Su daugeliu gyventojų kalbėjau –
visiems neįtiksi. Vis dėlto esame parlamentinė valstybė, turime atstovauti
daugumą, o ne pavienius gyventojus, kuriems tos problemos nėra. Nes aplinkui su
kuo kalbėjau, jie sako, kad šiemet triukšmo problema buvo išspręsta.
– Šiuo atveju kalbame ir apie Neringos viziją – ar tai bus
ramus kurortas, ar vieta vakarėliams. Netoliese „Sangritos“ remontuojamas
Rašytojų sąjungos pastatas. Nemanote, kad konfliktas dar paaštrės, kai
teritorijoje atsiras keliasdešimt papildomų apartamentų?
– Visiškai sutinku ir manau, kad triukšmo problemą spręsime,
jei tai palies kritinę masę gyventojų. Tikrai rasime sprendimo būdus.
– Trumpai apie švietimą. Mokslo metai ką tik startavo,
kokiomis nuotaikomis juos pasitinkate? Teko girdėti, kad 12-ojoje klasėje liko tik
trys mokiniai?
– Dvyliktoje išties trys, o pirmoje – devyni. Džiaugiamės, kad
turime pritaikytą išimtį dėl klasių dydžio – dėkojame dabartinei Vyriausybei ir
švietimo ministrei, kuri leido turėti mažiau vaikų, nei visai Lietuvai.
Gyvename praktiškai saloje – viena pusė visiškai uždaryta, o kita prieinama tik
per vandenį. Tikrai džiaugiamės, kad nereikėjo uždaryti paskutinės mokyklos,
nes prieš tai buvusi Vyriausybė buvo priėmusi nutarimą, dėl kurio visi kurie
čia turime vaikus, praktiškai turėjome išsikraustyti, nes mokykla negalėjo
vykdyti veiklos.
– Mere, ar tiesa, kad viena žinoma gimnazija Neringoje
norėjo atidaryti savo filialą?
– Tikrai norėjo ir ne viena. Savivaldybei tai vis tiek būtų
kainavę daug pinigų, bet svarbiausia – buvo neatsakoma į esminį klausimą. Kas
atsitiktų, jei jums nepasisektų ir jūs nuspręstumėte nutraukti veiklą, kaip
Klaipėdoje nutraukė ne viena privati mokykla ir išvažiavo?
Didesniuose miestuose vaikai galbūt pasiskirsto kitur, juos
perima kitos didžiosios gimnazijos. Mes negalėjome tiek rizikuoti.
Siūlėme įvairius veiklos modelius, dirbti kartu, bandyti
veikti ir privačiai, ir mūsų mokyklai. Supraskime, nesėkmės atveju mums
sugrįžti prie gimnazijos statuso būtų neįmanoma, mes mokyklą prarastume
visiškai.
Kitas klausimas – atsiminkime, jog privačiose gimnazijose
lengva daryti atrankas. Motyvuotų mokinių ir žinoma, pasiturinčių tėvų. Mes
klausėme – o kas atsitiktų su mūsų mokiniais, jei jie privačioje mokykloje
nepatemptų lygmens? Visgi valstybinis švietimas užtikrina visų mokymąsi iki tam
tikro lygio. Tų atsakymų irgi negavome, todėl ir bendro sutarimo neradome, nors
domėjomės tikrai labai rimtai. Gal tai būtų ir neblogas dalykas, bet labai
rizikinga.
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
– Tai jei trumpai – pagrindinis argumentas prieš buvo tas,
kad privačiai mokyklai pasitraukus, savivaldybė liktų ant ledo?
– Taip. Ir sugrįžti iš taško B į tašką A jau nebegalėtume.
– Čia kalbate apie Klaipėdos licėjaus pasiūlymą?
– Tikrai buvo ne vienas pasiūlymas.
– Pereikime prie politinių klausimų. Tinklalaidėje „Politika.lt“ kalbėjote, kad svarstote sugrįžti pas
socialdemokratus. Kokia dabar situacija, ar jau sugrįžote? – Dar nesugrįžau, bet planuoju.
– Dar nepriėmėte galutinio sprendimo, bet priimsite greitu
metu?
– Kol kas esu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos
narys ir skyriaus pirmininkas, tad dar turiu atlikti kai kurias procedūras.
Negaliu mesti ir palikti skyriaus. Turi susirinkti skyrius, tada įteiksiu
atsistatydinimą. Skyrius pasiskirs laikinąjį pirmininką ir tada galėsiu palikti
partiją.
– Tai liko tik formalumai, biurokratiniai dalykai?
– Taip, pats viduje esu apsisprendęs.
– Viešai žinoma, kad jūsų ketinimai jungtis prie
socialdemokratų yra susiję ir su poreikiu savivaldybei perduoti „Medikas“
poilsio namus, kuriuose šiuo metu gyvena ukrainiečių karo pabėgėliai. Gal
galite paaiškinti, kokia yra dabartinė padėtis dėl „Mediko“ poilsio namų, kokie
vyksta procesai?
– Ne, jie dar nėra perduoti. Turime ne vieną tokį objektą, kurį
norime perimti nuosavybės teise, nes mūsų rankos yra surištos, norint tvarkyti
ar remontuoti tuos objektus. Tas pats objektas Miško žaliajame kelyje – čia įrengti teniso kortai, o šalia jų – padelio kortai. Tačiau negalime remontuoti pastato,
kur yra įsirengusi priešgaisrinė tarnyba, kur gelbėtojai yra įsikūrę, nes
pastatas yra valstybės. Ir mes nežinome, kada ateis kuri Vyriausybė ir nuspręs
pastatą parduoti. Mes norime tuos pastatus turėti savo nuosavybėje, kad
galėtume tvarkyti juos ir aplink esančią infrastruktūrą.
Poilsio namai Medikas / Kas vyksta Neringoje nuotr.
– Antradienį buvote susitikęs su premjeru Mindaugu
Sinkevičiumi, įteikėte gyventojų parašus dėl kelio tvarkymo. Kokį įspūdį jums
paliko šitas susitikimas, ar išgirdote kokių konkrečių pažadų iš M.
Sinkevičiaus Neringos regionui?
– Gyventojų parašus įteikėme ne tik M. Sinkevičiui, bet ir
Susisiekimo ministrui Jurui Taminskui, kalbėjomės ir su Luku Savicku bei kitais
ministrais. Visus juos pažįstu asmeniškai.
Pažadų jie nedalina – žiūri pagal galimybes, ką gali
padaryti. Labai džiaugiuosi gyventojų iniciatyva. Įsivaizduokime – per labai
trumpą laiką pasirašė turbūt ketvirtadalis visų Neringos gyventojų. Kitiems
miestams belieka pavydėti. Mums pasisekė, kad kaip tik šiuo metu Vyriausybė
atvyko į Klaipėdos regioną, kas iki šiol būdavo retai.
Manau, kad tiek
premjerui, tiek Susisiekimo ministrui gyventojų ir savivaldybės išdėstyti
argumentai yra labai aiškūs. Mes turime vienintelį kelią, juo vežame visus
svečius – karalius, prezidentus, premjerus, Seimo pirmininkus, ambasadorius. Ir
tikrai 14 nesuremontuotų kilometrų į vieną iš keturių kurortų kelių, tikrai tų
vidinių resursų Susisiekimo ministerija nesuras, kažkiek laiko biurokratiniai
procesai užims – reikia daryti kapitalinio remonto projektą, skelbti konkursą
rangovui parinkti. Žinant Lietuvos biurokratiją, turbūt naivu tikėtis, kad iki
kitų metų bus padaryti darbai, bet svarbiausia, kad procesas pajudėtų.
Darius Jasaitis ir Mindaugas Sinkevičius / BNS nuotr.
– Ar jungiantis prie socialdemokratų, tikitės rasti
sprendimus ir kitiems klausimams? Pavyzdžiui, dėl tarnybinio būsto nuomos
koeficientų – esate sakęs, kad tie koeficientai dabar numatyti tokie, jog
specialistai tiesiog neišgali susimokėti nuomos už tarnybinį būstą Nidoje. Taip
pat aišku, kad Preilos Kuršių marių krantinių sutvarkymui reikės milijonų,
kurių savivaldybė neturi. Kaip manote, ar M. Sinkevičius jums padės spręsti
šias bėdas?
– Apie tai esame kalbėję ne su vienu ministru ar premjeru.
Ieškome įvairių sprendimo būdų, esame svarstę ir tokius sprendimus, kad taryba
perduotų kokiai nors ministerijai ar valstybinei įstaigai krantines, jei tai
palengvintų finansavimą ir investicijas į kraštą. Tačiau manau, kad anksčiau ar
vėliau tai turės spręstis. Nors savivaldybė ieško įvairiausių europinių
šaltinių, dalyvaujame visuose kur tik galima klimato kaitos projektuose, kad
gautume finansavimą. Kol kas finansavimo gauti nepavyko, bet tikime, kad tai
bus sutvarkyta. Nesinorėtų sulaukti tokio momento, kai Kuršių nerijos ims
plauti namus sugriuvus krantinėms. Tada, kaip ir prieš daugelį metų Preiloje,
teks krantines tvarkyti neturint nei statybos leidimų, nei kitų dokumentų.
– Socialdemokratai, pripažinkime, pastaraisiais metais
išgyveno nemažai reputacinių krizių. Na, kalbant apie savivaldą, plačiai
aptarinėjamas buvo Raudondvario dvaro atvejis – įstaiga tapo savotiška
socialdemokratų darbo birža, buvo keliami klausimai dėl premjero žmonos
įdarbinimo, ar ji realiai atlieka savo darbo pareigas. Jums ši istorija kelia
klausimų?
– Žinote, dažnai sakome, kad Lietuva yra labai maža valstybė. Mačiau
iš JAV atsiųstas nuotraukas, ten dykumoje vyksta festivalis. Ir žiūrint
nuotraukas matai vien pažįstamus, nemažai jų su mūsų vietinio verslo „Myliu
Nidą“ atributika, kas pradžiugino.
Ką sakau - visi esame švogerių kraštas, nes visi
esame pažįstami. Labai gerai, kad yra žiniasklaida, skirtingos partijos, kurios
viena į kitą baksnoja, paviešina visus atvejus. Tačiau kalbant apie Neringą,
manau, jog tai apskritai yra neišvengiama. Mes džiaugiamės apskritai gavę
darbuotoją – priimame visus, nežiūrint į partijos bilietus. Džiaugiamės,
jeigu pas mus ateina žmogus ir dirba.
Bijau komentuoti apie kitas savivaldybes, norint kalbėti
apie reputaciją, reikia žinoti daugiau. Šiandien Seime yra veikianti etikos
komisija, ji ir pažiūrės, ar ten buvo pažeidimų ar ne. Ko gero, viskas bus
atsakyta.
– Šiek tiek užbėgote už akių, bet jūsų nuomone, kaip
tokioje mažoje savivaldybėje, kaip Neringa, išvengti interesų konfliktų arba nepotizmo
atvejų?
– Išvengimo būdas yra labai drąstiškas ir mane liūdina. Mano
dukra buvo laimėjusi konkursą ir priimta į darbą biudžetinėje įstaigoje man to
nežinant, nors niekas ir netiki, net ir mano žmona.
Žiniasklaida ir kolegos oponentai taip griežtai reagavo, jog
dukros du vaikai lanko darželį Klaipėdoje ir dukra išsikraustė iš Kuršių nerijos.
Nors žmogus tikrai perspektyvus, baigęs mokslus, savivaldybę turėjo palikti. Tokioje
savivaldybėje dauguma darbo vietų yra biudžetinės įstaigos, verslo sektoriuje
irgi dirba pažįstami ir artimieji. Taigi, buvo priimtas sprendimas
išsikraustyti gyventi kitur. Man dėl to be galo skaudu ir gaila.
– Ji dirbo kažkur Nidoje?
– Taip, ji dirbo kultūros ir turizmo centre „Agila“ viešųjų
ryšių specialiste. Mane ši žinia pasiekė berods būnant JAV.
„Agila“ pastatas / R. Tenio nuotr.
– Pirmadienį STT paskelbė korupcijos rizikos analizę,
kurioje atkreipė dėmesį ir į situaciją Neringoje – valstybinė žemė buvo
perduota biudžetinei įstaigai žmonių gelbėjimo paslaugoms užtikrinti, tačiau
ant jos esantys pastatai išnuomoti privatiems verslams, vykdantiems viešojo
maitinimo veiklą. Gal susipažinote su šia informacija, kokia yra jūsų reakcija? – Inspekcijai pateikė, mano vertinimu, melagingą situacijos versiją. Beje, tiek jos vadovas, tiek dabartinis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) vadovas yra dirbę Saugomų teritorijų tarnyboje, todėl puikiai žino šią situaciją.
Neringoje niekada nebuvo galima turėti dvigubos žemės paskirties. Tai numato tvarkymo planas, bendrasis planas ir detalieji planai. Dalis pastatų, pavyzdžiui, kavinių, stovi žemėje, kurios paskirtis yra gyvenamoji arba visuomeninė. Kai dalį tokio pastato išnuomojame komercinei veiklai, pavyzdžiui, maitinimo paslaugoms, tai darome viešojo aukciono būdu.
Turime atvejų, kai pradinė aukciono kaina siekia 12 tūkst. Eur, o galutiniame konkurse ji išauga iki 54 tūkst. Eur per metus. Tuo metu žemės nuomos kaina per metus sudarytų gal 300 Eur. Tai apie kokią korupciją ar blogą valdymą mes kalbame?
Problema ta, kad jeigu žemės paskirtis yra gyvenamoji arba visuomeninė, tokiai komercinei veiklai žemės nuomos sutarties sudaryti negalima. Tam reikėtų pakeisti žemės paskirtį į dvigubą, tačiau to neleidžia kiti teritorijų planavimo dokumentai. Mano žiniomis, praktiškai tokio paskirties pakeitimo Neringoje niekam nėra pavykę padaryti – tam reikėtų keisti ir Vyriausybės nutarimus.
Be to, pati NŽT tokiais atvejais neišduotų pažymos, reikalingos sutarčiai sudaryti. Tuomet verslui būtų pasakyta: pirmiausia pasikeiskite žemės paskirtį. Teoriškai tai skamba paprastai, tačiau praktikoje tokio sprendimo pasiekti neįmanoma.
Todėl man atrodo, kad STT šioje situacijoje tiesiog neįsigilino į visas aplinkybes. Ir tai suprantama – neįmanoma iš karto žinoti visų Neringos teritorijų planavimo niuansų. Todėl ruošiuosi registruotis ir nuvažiuoti į STT, pristatyti visą situaciją bei dokumentus. Tikiuosi, kad tuomet jų vertinimas pasikeis.
Nes jeigu vadovautumėmės dabartine STT versija, mano skaičiavimu, apie 80 proc. Neringos maitinimo įstaigų turėtų užsidaryti. Tai paliestų praktiškai visas pamaryje veikiančias įstaigas ir daugelį kitų.
Todėl su STT argumentais nesutinku ir jų nepriimu. Man susidaro įspūdis, kad viena pusė, kažkur sėdėdama Vilniuje prie kavos, pateikė tokią situacijos versiją, kokią norėjo pateikti, neįsigilinusi į realią Neringos situaciją.
– Tai STT nėra įsigilinę į Neringos realybę?
– VTPSI tikrai yra įsigilinusi – prirašė daugybę nesąmonių,
privalomų nurodymą vietos žmonėms. Dabar patys nežino, kaip tą išspręsti. Bet Vyriausybė
žino, Aplinkos ministerija žino, jeigu reikės, manau, įsikiš ir Seimas. Seimo
nariai irgi žino, kokia yra situacija – kol NŽT 30 metų valdė žemę, viskas buvo
gerai, tik perdavė savivaldai žemę ir ėmė taikyti kitus reikalavimus, kokie
niekada gyvenime nebuvo taikomi. Net neabejoju, jei tokius reikalavimus ims
taikyti Vilniuje, Kaune ir kitur, užsidarys pusė kavinių.
– Atrodo, kad esate pakankamai piktas.
– Esu labai piktas, nes nuolatos ateina žmonės, kurie čia
dirba nuo 2004 ar 2007 metų, jie rodo VTPSI surašytus privalomuosius nurodymus.
Esą turi patraukti stalus nuo terasos, pakeisti žemės paskirtį (ko praktiškai
padaryti neįmanoma) arba nutraukti veiklą. O jei to nepadaro, antstoliai kasdien
išrašo baudas, nes stalų nepatraukė nuo terasos, nors kavinė gal ir 20 metų
veikia.
Kalbu apie žmones, kurie susikūrė nedidelius verslus,
maitina žmones ir turime tokią situaciją. Juolab situacija nesisprendžia, o NŽT
labai nesąžiningai pasijungė STT, vesdami klaidingą liniją ir bandydami
parodyti, kokie jie darbštūs ir geri.
Specialiųjų tyrimų tarnyba / STT nuotr.
– Bent teoriškai, politinės partijos turėtų atstovauti
skirtingas ideologijas. Bet praktikoje matome, kad politikai jas keičia kaip
kojines, pasitaikius palankesnei situacijai. Kaip manote, ar dažnas
partijų keitimas rodo ne tiek politiko ideologijos kaitą, kiek siekį išlikti
politikoje?
– Ne kartą esu sakęs, bet politikoje gali išlikti bet kokiu
atveju – gali būti eiliniu partijos nariu. Klausimas tik, kokį postą užimsi.
Jeigu nori išlikti meru, tada geriau rinktis konservatorius. Nes Neringoje
daugiausiai deklaravusių gyvenamąją vietą yra konservatorių, o jie kaip kareiviai
balsuoja. Tapus konservatoriumi, gauni apie 20 proc. balsų, dar surenki savo artimųjų
bendražygių krepšelį ir mero postas praktiškai garantuotas. Bet nesirinkau šito
kelio specialiai, nes Neringos reikėjo šalia valdančiųjų.
Aš pats kairysis, demokratai irgi daugiau kairieji, nei konservatoriai.
Manome, kad Vyriausybė dar bus du metus, o miestui gali daugiau nuveikti, kai turi
draugus Vilniuje ir Vyriausybėje. Be to, daug metų esu buvęs socialdemokratų, puikiai
juos pažįstu. Atsitiko taip kaip atsitiko demokratų sąjungos pirmininkui,
kuriam taip sakant, bus dar kokie penki metai juodų dienų, žinant visus procesus,
kiek jie ilgai vyksta.
Priėmiau sau tokį sprendimą, nors žinoma, kvietimus
turėjau ir anksčiau – dar iki visų tų krizių demokratų sąjungoje. Bendrai
vertinant, mano pasirinktas kelias eiti į merus yra žymiai sudėtingesnis, nei
jeigu nieko nebūčiau daręs.
– Kauno meras Visvaldas Matijošaitis dažnai skundžiasi, jog
centrinė valdžia nepakankamai padeda savivaldai, interviu „Delfi“ jis sakė, kad
kalbant apie centrinę valdžią, „nėra su kuo ten pasikalbėti”. Kaip jūs matote
šitą situaciją – ar tiesa, jog politikų kokybė krenta?
– Bendrąja prasme politikų kokybė krenta, bet turbūt kokybė
krenta visose srityse. Pažiūrėkite į švietimo sektoriaus rezultatus.
Kad ir su verslu kalbant girdžiu, kad net padavėjų kokybė
krenta, kai kuriais atvejais yra tik rankos.
Anksčiau teko girdėti, kad JAV kažkas
įkišo katiną mikrobangų krosnelę išdžiovinti, nes nebuvo parašyta, kad negalima
taip elgtis. Jau esame priėję iki tokio lygio, o politikoje, žinoma, niekas nenori
būti skalbiamas.
Žinoma, vis dar pažįstu daug kompetetingų žmonių
ministerijose. Bet man liūdniausia, kad ir ministerijose išeina tie žmonės,
kurie daug metų dirbo, kurie žinojo teisės aktus ir kodėl tie teisės aktai buvo
kurti, kaip juos pritaikyti ir panaudoti. Turbūt esamiems ir būsimiems
ministrams net nebus kieno pasiklausti, ką ir kaip daryti. Yra teisės aktų,
kuriuos aš žinau, nes pakankamai seniai dirbu meru, o ministerijose niekas apie
šiuos teisės aktus net nėra girdėjęs.
Kokybė tikrai krenta ir aš manau, kad artimiausiu metu
valstybė turės kažką daryti su biurokratija, nes mūsų jaunimas, ypač jauni
žmonės atėję dirbti į savivaldybę, jie nesupranta, kaip taip gali būti. Jie
nesusitvarkys su biurokratine našta, arba teisės aktų skaičius turės būti
mažinamas, naikinamas, kad viskas būtų paprasčiau.
– Jūsų buvęs bendražygis Arūnas Burkšas visai neseniai pasiskelbė, jog sieks Neringos mero posto
kituose rinkimuose. Kada jūs apsispręsite, ar kandidatuojate kituose
rinkimuose?
– Galiu Jums pirmam pasakyti, kad jau apsisprendžiau – kandidatuosiu
nuo Lietuvos socialdemokratų partijos, galbūt dar kalbėsime apie koalicijos
formavimą.
A. Burkšas / Mero pusryčiai Nidoje / A.Kundroto nuotr.
– Tai pabaigsite anksčiau minėtus formalumus demokratų
sąjungoje ir pasiskelbsite viešai?
– Pasiskelbsiu gal net ir anksčiau, nei tie formalumai bus
baigti. Bet jau dabar galiu drąsiai sakyti, kad kandidatuosiu. Bet ponas A. Burkšas
konservatorius pasirinko savanaudiškai žinodamas, kad taip surinks daugiau
balsų. Aišku, po dviejų metų tikėtina pasikeis centrinės valdžios sudėtis, bet
reikia turėti omenyje, jog vis tiek būna formuojamos koalicijos, dalinamasi
ministerijomis.
– Ar turite kokį planą B, jei nepasisektų mero rinkimuose? Gal
svarstote sukti link nacionalinės politikos, tapti Seimo nariu?
– Galiu drąsiai pasakyti, kad į nacionalinę politiką nesuksiu,
o šiaip turiu planą B, C ir D. Bet apie šiuos planus galėčiau papasakoti tik po
antro turo.
– Ar šie planai susiję su verslo vystymu?
– Tokių irgi yra.
– Pabaigai, pakalbėkime apie saugumą. Visgi Nida yra visai
šalia Rusijos sienos, praėjusiais metais buvo galimai įplaukęs rusų
povandeninis dronas. Kokia ta realybė gyvenant agresoriaus kaimynystėje? – Realybė yra tokia pati, kaip ir gyvenant Klaipėdoje.
Gyvename lygiai taip pat, kaip ir Jūs gyvenate Kaune – žiūrime žinias, stebime,
bet suprantant Lietuvos dydį, tiek mes Neringoje, tiek Jūs Kaune, mes gyvename
visiškai vienodomis sąlygomis.
Kažkada kai dar važiuodavome ir bendraudavome su ana šalimi,
mes kartais pajuokaudavome, kad Jūs vienokie, o mes kitokie. Ana pusė sakydavo
– Dariau, mes neturime raketų, kurios taip arti skristų. Čia apskritai apie
Lietuvą taip sakydavo.