Ketvirtadienį vykusiame Neringos savivaldybės komiteto posėdyje, kuriame svarstytas siūlymas panaikinti masinių renginių dalyvių skaičiaus ribą, virė tikros aistros. Sprendimas, iš pirmo žvilgsnio atrodęs techninis, atvėrė ilgą diskusiją apie kurorto tapatybę, infrastruktūros galimybes, kontrolės mechanizmų neveiksnumą ir ateities viziją.
Panašu, kad pagal dabar galiojančią tvarką, taisykles pažeidžia kone visi didieji
renginiai: ne tik vykusi
Andriaus Tapino „Viena naktis Nidoje“ ar praėjusį savaitgalį praūžusi
aviacijos šventė „Aero Nida“, bet ir šį savaitgalį
Juodkrantėje Edmundo Jakilaičio organizuojamas festivalis „Sveika Neringa“.
Siūlymas, atvėręs Pandoros skrynią
Po pranešėjo pristatyto sprendimo projekto, kuriuo siūlyta atlikti tris esminius pakeitimus apimančius reikalavimo naikinimą, kad masinis renginys negali viršyti 3 tūkst. žmonių ribą, leisti teikti prašymus organizuoti renginius anksčiau nei prieš 6 mėnesius ir patvirtinti pavyzdinę renginio schemos formą.
Būtent pirmasis punktas sukėlė audringą reakciją. Komiteto narė Ieva Venslauskienė iškart iškėlė esminį klausimą apie Neringos galimybes.
„Jeigu mes tą ribą panaikinam, tai mūsų apskritai
Neringa yra neguminė ir tiek parkingo prasme, tiek visa kita prasme. Ir jeigu atvyktų į renginį neribotas skaičius žmonių, kad ir tie 15-20 tūkstančių, kas atsitiktų tada?“ – retoriškai klausė ji, pabrėždama būtinybę užtikrinti saugumą, higieną ir apkrovą medicininę pagalbą teikiantiems darbuotojams.
Diskusijoje nuskambėjo ir provokuojantis klausimas: „Tai kaip suprantu, po mūsų tokio sprendimo Selo koncertas jau galimas Nidoje?“, į kurį pasigirdo atsakymas: „Laisvai“.
Praeities pamokos: kontrolės iliuzija ir „dvigubi standartai“
Diskusija greitai pasisuko prie konkrečių pavyzdžių, atskleidusių, kad šiuo metu galiojanti 3 tūkst. žmonių riba yra neveiksni. Prisiminta rugpjūtį surengta A. Tapino diskoteka, kurio organizatoriai, oficialiai deklaravę 2999 dalyvius, viešai gyrėsi sulaukę apie 10 tūkstančių. Paaiškėjo, kad savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų situacijai patikrinti.
„Iš tikrųjų nebuvo nuvykęs kontrolierius į vietą. Tikrai nieks nesitikėjo tokio žmonių antplūdžio“, – pripažino administracijos direktorius Egidijus Šakalys.
Vicemeras Sigitas Šveikauskas pridūrė, kad nors policija buvo pasitelkusi dideles pajėgas, problemų neišvengta, žmonių srauto neatlaikė vadinamasis neįgaliųjų tiltelis.
„Aišku, pritrūko tų biotualetų ir panašiai, bet padarėm išvadas, buvo apkalbėta ir su organizatoriumi, ir tikrai tokie dalykai daugiau neturėtų kartotis,“ – teigė vicemeras.
Šis paaiškinimas sukėlė komiteto nario Lauryno Vainučio pasipiktinimą dėl, jo manymu, taikomų dvigubų standartų.
„Mes savus, atsiprašau už tą žodį, skalpuojame, o tuos svetimus apsimetam, kad jų nematome arba negirdime. [...] Mes pakeičiame tvarką, padidinam kiek norim. Aš palaikau. Gerai, didinkim. Bet kas toliau tvarką užtikrins?“ – klausė L. Vainutis.
Riba reikalinga ne drausti, o planuoti
Diskusijoje aktyviai dalyvavusi Agnė Jenčauskienė pabrėžė, kad esami apibrėžimai yra atitrūkę nuo realybės. Ji kritikavo „nedidelio renginio“ sąvoką, apibrėžiančią jį kaip renginį iki 100 žmonių.
„100 žmonių tai yra konferencija ir kaip jūs sakote vestuvės gali būti, bet tai nėra nedidelis renginys. Nedidelis renginys tikrai šiandien dienai [...] mažiausiai turėtų būt nuo 500 ir net iki 1000 eiti“, – teigė ji, argumentuodama, kad net valstybinių švenčių minėjimai pritraukia gerokai daugiau žmonių.
Reflektuodama į mero repliką apie opozicijos nepritarimą renginiams, ji aiškiai išsakė savo poziciją.
„Aš atvirkščiai esu už renginius ir ne vieną kartą pasisakiau, kad ir kuo didesni man, tuo labiau jie net patinka,“ – teigė komiteto narė.
Svarbiausias A. Jenčauskienės argumentas buvo tas, kad dalyvių skaičiaus riba yra būtina ne tam, kad draustų, o tam, kad leistų organizatoriams legaliai ir tinkamai pasiruošti. Ji paaiškino, kad esant 3 tūkst. žmonių limitui, organizatorius, net ir numatydamas didesnį srautą, negali oficialiai pasirūpinti atitinkama infrastruktūra.
„Jeigu mes paliekam 3 tūkstančius, jisai tiesiog fiziškai neturi galimybės nepažeisti įstatymų, nepažeisti mūsų tvarkos ir tiesiog netvarkyti ir leisti eiti į kopas ir kopose teršti. Mūsų tikslas yra, kad jis turėtų galimybes pristatyti tualetų, turėtų galimybes kreiptis dėl greitosios pagalbos “, – aiškino A. Jenčauskienė.
Pasak jos, didesnė ir realesnė, pavyzdžiui, 10-ies tūkstančių riba atvertų galimybes organizatoriams derinti tinkamą saugumo, higienos ir medicininės pagalbos lygį, atitinkantį realų lankytojų skaičių. Ji apibendrino ankstesnę situaciją.
„Visi žinojo, visi užsimerkėm ir apsimetėm, kad negalim. Taip, tualetų nebuvo, taip apsaugos nebuvo, todėl, kad jisai neturi techniškai galimybės to padaryti,“ – teigė A.Jenčiauskienė.
Meras: „Kam užsidedam ribą, iš kurios patys juokiamės?“
Į kritiką atsakęs Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis laikėsi pragmatiškos pozicijos. Pasak jo, esama tvarka yra tiesiog neįgyvendinama ir verčia savivaldybę apsimetinėti. Jis pažymėjo, kad sezono metu maksimaliai vienu metu galima apgyvendinti 14 tūkst. poilsiautojų, tad gal ir riba turėtų būti panaši?
Neringos meras D.Jasaitis / A.Kundroto nuotr.
„Jeigu mes priimam teisės aktą žinodami, kurio iškart neįgyvendinsim, tai mes esame šiek tiek, nepykit, bet... To, ko negali sukontroliuot, tai kam užsidedam ribą, kurios patys juokiamės?“ – argumentavo meras.
Po ilgų diskusijų komitetas sutarė ieškoti kompromiso. Pritarus komiteto narių argumentams, „nedidelio renginio“ sąvoka pakeista, nustatant, kad tai renginys iki 500 dalyvių.
Sunkiausia buvo sutarti dėl masinio renginio ribos. I. Venslauskienė pasiūlė nustatyti 10 tūkst. dalyvių ribą, argumentuodama, kad didesnio žmonių kiekio Neringos infrastruktūra greičiausiai neatlaikytų. Šiam siūlymui, kaip kompromisui, pritarė dauguma komiteto narių.
Svarstant klausimą, pasigirdo siūlymų masinius renginius leisti rengti tik Nidos aerodrome.
Galutinį žodį dėl visų pakeitimų tars Neringos savivaldybės taryba, kur bus galutinai apsispręsta dėl šio projekto korekcijų. Su sprendimo projektu susipažinti galite
čia.