Regionų administracinis teismas balandžio 30 dieną ir gegužės 6-ąją „Grigeo Klaipėdos“ prašymu panaikino AAD 2025 metų balandžio ir birželio sprendimus nenagrinėti bendrovės pateikto plano ir įpareigojo aplinkosaugininkus dėl jo spręsti iš naujo.

„AAD nepagrįstai paliko pareiškėjos („Grigeo Klaipėdos“ – BNS) prašymą ir teiktą 2025 metų gegužės 30 dieną AAPP (aplinkos atkūrimo priemonių planą – BNS) nenagrinėtu“, – rašoma balandžio 30-osios teismo nutartyje.

Ginčai kilo po to, kai aplinkosaugininkai atsisakė pritarti ir nenagrinėjo 2024 metų birželį pateikto ir 2025 metų gegužę patikslinto „Grigeo Klaipėdos“ plano.

AAD teigimu, bendrovė pateikė dar 2023 metais jo atmestą planą ir pakeitė tik jo pavadinimą – planas iš esmės buvo netinkamas ir neatitiko atkūrimo tikslų ir paskirties.

Anot departamento, teismui nagrinėjant tokius pat ginčus, bendrovė dirbtinai tęsia aplinkos atkūrimo procesą ir piktnaudžiauja teise į gynybą.

Tuo metu bendrovė teigė siuntusi atsakymus į AAD komentarus ir patikslinusi aplinkos atkūrimo planą.

Savo ruožtu teismas konstatavo, jog ginčai nėra tapatūs, o argumentai dėl „Grigeo Klaipėdos“ piktnaudžiavimo bei proceso vilkinimo yra nepagrįsti.

Teismo teigimu, AAD nepateikė pagrįstų argumentų, kad atmesti planai yra tapatūs, ir ignoravo bendrovės papildytą bei pataisytą planą: „AAD sprendimas palikti pareiškėjos teiktą (...) AAPP nenagrinėtu (...) yra visiškai nemotyvuotas.“

Sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kaip rašė BNS, anksčiau AAD sprendimą nenagrinėti „Grigeo Klaipėdos“ atnaujinto plano lėmė institucijų ir mokslininkų vertinimas – bendrovė siūlė šienauti nendres Kuršių marių pakrantėje bei finansuoti paviršinių nuotekų valymo įrenginių modernizavimą, o tai, ekspertų vertinimu, nėra efektyvu.

Teigta, kad bendrovės sprendimai neatkuria aplinkai padarytos žalos ir skirti tik surinkti teršalus. Anot AAD, bendrovė negali tiesiog rinkti kai kurių teršalų ir prašyti tai laikyti jos išmestų teršalų surinkimu.

BNS rašė, kad Šiaulių apygardos teismas balandį baigė nagrinėti „Grigeo Klaipėdos“ Kuršių marių taršos bylą ir nuosprendį ketina skelbti lapkričio 6 dieną. Kaltinimus palaikiusi prokurorė „Grigeo“ grupės prezidentui Gintautui Pangoniui paprašė skirti 200 tūkst. eurų, „Grigeo Klaipėdai“ – 5 mln. eurų baudas, be to, bendrovė turėtų atlyginti per 48 mln. eurų gamtai padarytos žalos.

„Grigeo Klaipėdos“ tarša viešumon iškilo 2020 metų sausį, teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl į marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų, įtariant, kad su tuo susijusi bendrovės dokumentacija galėjo būti klastojama.

Teisėsaugos duomenimis, įmonė nuotekas į Kuršių marias slapta leido nuo 2012-ųjų iki 2020-ųjų sausio. AAD skaičiavimu, maždaug šiuo laikotarpiu „Grigeo Klaipėda“ neteisėtai išleido bent 5 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų gamybinių nuotekų.