Penktadienį, rugpjūčio 1-ąją, Nidoje nugriaudėjo nemokamas Džordanos Butkutės ir legendinių grupių „Rondo“ bei „Vairas“ koncertas. Jo metu minimų atlikėjų delnų įspaudai taip pat papuošė ir čia įsikūrusią Žvaigždžių alėją.

Šeštadienio popietę jautrios akimirkos nuotrauka socialiniame tinkle „Facebook“ su gerbėjais pasidalijusi Dž. Butkutė taip pat atskleidė, kaip jaučiasi dėl šio išskirtinio įvertinimo.

„Labas, mielieji.

Šiandien atsibudau su šypsena veide ir gražiais sentimentais širdyje. Pietums tuoj bus suvalgytas rūkytas ungurys – kaip Valinskas sakė – „gražiausia Nidos gėlė„. Gavau tą „gėlę" dovanų iš Nidos mero. Bet buvo ir dar viena – labai brangi ir jautri dovana...“, – įrašą pradėjo žinoma atlikėja.

Ji pasakojo, jog kai prieš daug metų lankėsi Los Andžele, aplankė ir Holivudo šlovės alėją, perėjo ir ten įkurtą žvaigždžių bulvarą.

„Sustojau prie jų delnų. Atrodė, wow, štai jie – mano mylimiausi dainininkai, mano dievai, gyvi ir mirę, buvo čia, įspaudė savo delnus į grindinio plytas. Ir aš dėjau savo delną prie jų delnų, man tai atrodė sakralu“, – pasakojo Dž. Butkutė.

Jos teigimu, tokį itin jautrų, jaukų ir sentimentalų momentą ji pati patyrė vakar Nidoje – nuo šiol pati turi savo delno atspaudą.

„Gražioje ceremonijoje nubraukiau smėlį nuo plokštės su mano parašu ir mano delnu. Kartu norėjosi nubraukt ir ašarą, kad buvau taip pagerbta. Kad mano viso gyvenimo darbai, mano muzika irgi paliko įspaudą Lietuvos scenos istorijoje, kad turi vertę tai, prie ko aš pridėjau ranką mūsų muzikos pasaulyje. Tai buvo nepamirštama akimirka“, – sentimentais dalijosi dainininkė.

Ji taip pat nepraleido progos ir padėkoti savo gerbėjams.

„Ačiū jums, kad klausotės mano dainų, kad mylite mane ir duok Dieve, kad mano kūrybos dar ilgai neužneštų smėlis“, – dėkojo Dž. Butkutė.

„Kas vyksta Neringoje“ primena, kad šlovės tako istorija prasidėjo 1998-aisiais, kai jis buvo atidarytas garsiajame festivalyje „Benai, plaukiam į Nidą“. Gyvu traukos tašku, kuriame susitinka muzikos istorija ir dabartis, jis tapo nuo pat pirmųjų dienų.

Šalia Nidos uosto nutiestame Šlovės take švyti vardai tų, kurie kūrė ir tebekuria lietuviškos scenos istoriją – nuo Vytauto Kernagio ir Veronikos Povilionienės iki Andriaus Mamontovo, Marijono Mikutavičiaus, „Hiperbolės“, Monikos Liu ir kitų.

Kaip skelbė Neringos savivaldybė, Džordanos Butkutės vardas Šlovės take – tai ne tik duoklė jos ilgamečiam populiarumui, bet ir atlikėjos nepaprasto kūrybinio kelio įprasminimas. Jos balsas – vienas tų, kurį pažįsta kone kiekvienas, jos dainos – kartų emocinis fonas, lydėjęs tiek neramų jaunystės šėlsmą, tiek brandą.

„Manau, kad tai svarbu ir reikšminga, ko gero, kiekvienam atlikėjui. Tai pripažinimas. Jo kūrybinio kelio įvertinimas ir tam tikra prasme įamžinimas“, – prieš renginį sakė Džordana Butkutė.

Už Šlovės tako tęstinumą atsakinga partnerystė, jungianti kultūrinę iniciatyvą, vietos bendruomenės palaikymą ir muzikantų teisių atstovavimą – tai Arūno Valinsko, Neringos savivaldybės ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA bendras projektas, kuriame kiekvienas naujas įspaudas yra bendro susitarimo rezultatas.