Vyriausybė pritarė beveik visas bendrovės „Smiltynės perkėla“ akcijas perduoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai kaip papildomą įnašą įstatiniam kapitalui didinti.

Tai numatyta Susisiekimo ministerijos parengtame nutarimo projekte, kuriam Ministrų kabinetas pritarė trečiadienio posėdyje.

Taip Susisiekimo ministerija siekia optimizuoti sektoriaus įmones – teigiama, kad, nors per paskutinius 5 metus keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais kainos padidėjo kone dvigubai, šią paslaugą teikiančios „Smiltynės perkėlos“ finansinė padėtis nėra gera.

Klaipėdos jūrų uostui bus perduota daugiau nei 329 tūkst. „Smiltynės perkėlos“ akcijų, kurios priklauso valstybei ir jai suteikia 99,61 proc. balsų. Nepriklausomo turto vertintojo nustatyta akcijų rinkos vertė yra 9,24 mln. eurų.

Taip Klaipėdos jūrų uosto direkcija taps „Smiltynės perkėlos“ patronuojančia bendrove ir iš smulkiųjų akcininkų išpirks likusias akcijas.

Direkcijai valdant visas „Smiltynės perkėlos“ akcijas, bendrovė bus reorganizuojama ir prijungiama prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos.

Jūrų uosto direkcijos įstatinis kapitalas siekia kiek daugiau nei 498 mln. eurų, tad papildomas įnašas sudarys 1,86 proc. įstatinio kapitalo.

Projekto rengėjai šį siūlymą grindė siekiu centralizuotai valdyti su uostu susijusią infrastruktūrą ir transporto srautus, mažinti veiklos fragmentaciją ir logistikos trikdžius, racionaliau valdyti turimus finansinius ir žmogiškuosius išteklius.

ELTA primena, kad Seimas neseniai keitė su vieninteliu Lietuvos jūrų uostu susijusią tvarką. Parlamentas po prezidento veto gegužę priėmė patobulintą Klaipėdos jūrų uosto įstatymo projektą, numatant, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į jo teritoriją yra draudžiama ir būtų užtikrintas vienpakopis objekto valdymas.

Šiuo metu Seime taip pat svarstomas uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams.

Preliminariai vertinama, kad naujos uosto teritorijos suformavimui bei uosto infrastruktūros sukūrimui reikės apie 600 mln. eurų investicijų, iš kurių ne mažiau kaip pusę sudarys investuotojo pradinis įnašas, o likusi dalis bus finansuojama uosto valdytojo nuosavomis ir skolintomis lėšomis bei kitais šaltiniais.

Prognozuojama, kad naujoji pietinė uosto dalis galės aptarnauti iki 30 mln. tonų krovinių per metus.

Pernai Klaipėdos uosto direkcijos pajamos siekė 63,4 mln. eurų, o grynasis pelnas sudarė 24,2 mln. eurų. Iš šių lėšų dividendais į valstybės biudžetą grįžo 18,1 mln. eurų.