Neringos politikai sprendžia, kiek kurorto gyventojai ir verslas mokės už nekilnojamąjį turtą (NT) 2026 metais. Nors NT vertės per pastaruosius metus pusiasalyje šoktelėjo vidutiniškai 80 proc., savivaldybės vadovai ramina – dėl ženkliai pakeltos neapmokestinamosios ribos didžioji dalis gyventojų mokesčio už savo namus nemokės visai.

Neringos savivaldybės Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komitetas pritarė sprendimo projektui, kuriuo nustatomi NT mokesčio tarifai 2026 metams. Svarbiausia žinia gyventojams – mokesčių našta už pagrindinį būstą, tikėtina, mažės, nepaisant augančių turto verčių.

Pagal komitete pristatytą projektą, pagrindiniam gyventojo būstui Neringoje siūloma taikyti 0,5 proc. tarifą. Tačiau jis bus skaičiuojamas ne nuo visos turto vertės, o tik nuo tos dalies, kuri viršija nustatytą neapmokestinamąjį dydį.

„Jeigu turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir abu šeimos nariai deklaravę čia gyvenamąją vietą, jie galės pasinaudoti dviguba lengvata. Tai reiškia, kad šeimai neapmokestinamoji vertė sieks 900 tūkst. eurų“, – posėdyje paaiškino savivaldybės atstovė.

Posėdyje kilus diskusijoms dėl tarifo dydžio, Neringos meras Darius Jasaitis pabrėžė paradoksalią situaciją: nors NT vertė Neringoje kilo, mokesčių mokėtojų ratas gali net susitraukti.

„Anksčiau šis mokestis buvo vadinamas prabangos mokesčiu, o riba, nuo kurios reikėjo mokėti valstybei, siekė 150 tūkst. eurų. Dabar ši riba pakelta iki 450 tūkst. eurų. Nors turto vertė Neringoje kilo apie 80 proc., neapmokestinamosios „grindys“ kilo 200 proc. Mūsų skaičiavimais, tie, kurie mokėjo mokestį anksčiau, dabar mokės mažiau arba visai nemokės“, – teigė D. Jasaitis.

Pasak mero, anksčiau šis mokestis keliaudavo į valstybės biudžetą, o dabar pajamos už pirmąjį būstą liks savivaldybei: „Net jei gausime vieną eurą, tai bus 100 proc. daugiau nei gaudavome anksčiau, nes negaudavome nieko.“

Komerciniam turtui ir juridiniams asmenims siūloma taikyti minimalų įstatymo leidžiamą tarifą – 0,5 proc. Tiesa, prie šio skaičiaus automatiškai prisidės valstybės nustatyta 0,2 proc. dedamoji gynybai, kuriai savivaldybė įtakos neturi.

Apleistam ir neprižiūrimam turtui išlieka maksimalus baudžiamasis tarifas – 5 proc.

Tarybos narys Dovydas Mikelis komiteto posėdyje kėlė klausimą, kodėl gyventojams siūlomas 0,5 proc. tarifas, kai įstatymas leidžia nustatyti ir vos 0,1 proc.

„Kodėl mes minimo nenorime taikyti? Pinigų reikia?“ – retoriškai klausė D. Mikelis.

Meras argumentavo, kad 0,5 proc. tarifas jau buvo taikomas anksčiau, o dėl išaugusios neapmokestinamosios vertės mažinti tarifo nėra prasmės, nes mokesčio mokėtojų ir taip liks vienetai.

Tarybos narė Sandra Berletaitė pasigedo išsamesnės analizės, kaip šie pakeitimai paveiks savivaldybės biudžetą ir gyventojus, siūlydama prie klausimo grįžti vėliau, kai bus aiškesni deklaravimo duomenys.

Posėdyje akcentuota svarbi detalė – savivaldybės nustatytos lengvatos galioja tik pagrindiniam (pirmajam) deklaruotam būstui.

Už antrą, trečią ar kitus būstus mokestis ir toliau keliaus į valstybės, o ne savivaldybės biudžetą, ir ten lengvatos netaikomos. D. Jasaitis pripažino, kad asmeniškai pajus šį pokytį: „Už kitą turtą mokestis kils stipriai – nuo 250 eurų iki 1300 eurų, bet taryba čia neturi jokios įtakos ir jokio balso.“

Kalbinti verslininkai teigia, kad nauji mokesčio tarifai verslui kirs ženkliai dėl stipriai išaugusios turto vertės. Skaičiuojama, kad jiems metiniai mokesčiai gali padidėti daugiau nei tris kartus.

Galutinį sprendimą dėl šių tarifų tvirtins Neringos savivaldybės taryba. Patvirtinti tarifai įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.

Šiuo metu nekilnojamojo turto mokestis mokamas nuo 150 tūkst. eurų siekiančios turto vertės. Nuo minėtos sumos iki 300 tūkst. eurų taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas, nuo 300 iki 500 tūkst. eurų – 1 proc., nuo 500 tūkst. eurų – 2 proc.