Kol dalį Lietuvos pajūrio nuklojo po audringų orų į krantą išmesti dumbliai, Kuršių nerijos paplūdimiai išlieka švarūs.

Pastarosiomis dienomis gausūs dumblių sąnašų kiekiai užfiksuoti Melnragėje, Šventojoje ir Palangoje. LRT skelbia, kad Palangoje komunalininkams teko pasitelkti net sunkiąją techniką – dumblių buvo tiek daug, kad jų tvarkymas užtruks ne vieną dieną. Pasak bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ vadovo Gedimino Valinevičiaus, tokio kiekio dumblių seniai neteko matyti.

Tuo metu Kuršių nerijoje situacija kitokia – Nidos, Preilos, Pervalkos ir Juodkrantės paplūdimiuose gausių dumblių sąnašų nėra, todėl poilsiautojai gali mėgautis švaria pakrante.

„Neringos paplūdimiuose šiuo metu tokio masto makrodumblių sankaupų, kokios pastarosiomis dienomis buvo stebimos Palangoje ir Šventojoje, nefiksuojama“, – portalui „Kas vyksta Neringoje“ teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Diadyk.

Anot jo, pagrindinė to priežastis – skirtingos Baltijos jūros dugno sąlygos.

„Nuo Girulių iki Šventosios priekrantėje maždaug 15 metrų nuo kranto yra pagrindinės šių makrodumblių augavietės. Šiems dumbliams augti reikalingas kietas, akmenuotas dugnas, todėl būtent šiame ruože susidaro palankios sąlygos jų augimui.

Po stipresnių audrų ar štormų bangos ir srovės makrodumblius išrauna iš augaviečių ir išplauna į krantą. Būtent taip nutiko ir šią vasarą. Vasaros laikotarpiu toks reiškinys nėra įprastas, nes stiprios audros šiuo metų laiku pasitaiko gana retai“, – aiškino specialistas.

Tuo tarpu Kuršių nerijos priekrantėje vyrauja smėlingas dugnas, todėl čia makrodumblių augaviečių praktiškai nėra.

„Dėl šios priežasties Neringos paplūdimiuose nesusiduriama su tokio masto dumblių išmetimu į krantą. Pavieniai makrodumblių pluoštai gali būti atplukdomi jūros srovių ir vėjo iš kitų Baltijos jūros priekrantės ruožų, tačiau tai yra pavieniai atvejai, nesudarantys didelių sankaupų ir nereikalaujantys specialaus šalinimo“, – pridūrė M. Diadyk.