Neringoje, šalia tako į centrinį Nidos paplūdimį, praėjusią savaitę atidengta skulptūra, įamžinanti fotomenininko Rimanto Dichavičiaus legendinį fotografijų albumą „Žiedai tarp žiedų“. Kūrinys pastatytas Kuršių nerijos apsauginio kopagūbrio kaimynystėje – būtent čia kadaise gimė nemažai albume publikuotų nuotraukų.

Skulptūros autorius – architektas Ričardas Krištapavičius, skulptorius Jonas Virbauskas. Granito luitas organiškai pereina į moters siluetą, simbolizuojantį gimimą ir būties ciklą. Pasak Neringos mero Dariaus Jasaičio, vieta šiai idėjai buvo ieškota ilgai, kol kartu su autoriumi rasta tinkamiausia erdvė.

„Džiaugiuosi, kad galime atidengti šią prasmingą skulptūrą. Rimantą Dichavičių galime vadinti vienu pirmųjų nuomonės formuotojų, garsinusiu Neringą ir tai darančiu iki šiol,“ – sakė meras.

Pats R. Dichavičius pabrėžė, jog tai nėra monumentas, o veikiau ženklas: „Tegul tai būna kuklus akmenėlis, bet slepiantis savyje didžiulę potenciją.“

Vis dėlto naujasis kūrinys sulaukė ir nemažai kritikos. Socialiniuose tinkluose užvirė diskusijos – vieni gyrė skulptūrą kaip gražią, derančią prie tako į jūrą, kiti ją vadino kiču ar net „antkapiu“.

Ypač griežtai pasisakė dailėtyrininkė Rasa Antanavičiūtė, devynerius metus dirbusi Nidos meno kolonijoje.

„Esu įsitikinusi, kad naujoji skulptūra yra nesusipratimas. Fenomenas, kai žmogus inicijuoja paminklo sau ar savo kūriniui statybas, yra savaime neskanus. Pats R. Dichavičiaus albumas „Žiedai tarp žiedų“ yra puikiausias paminklas autoriui – kam kurti dar vieną? Kūrinio turinys ir estetika neatlaiko šių dienų kritikos: siužetas banalokas, skulptūros plastika be išraiškos, figūra suakmenėjusi. Trijų akmenų išdėstymas primena antkapius. Vaizduoti nuogas moteris akmenyje ar bronzoje šiandien yra labai rizikinga – tai sudaiktina moters kūną, paverčia jį turistine pramoga. Kodėl savivaldybė sutiko kurti dar vieną „papų glostymo stotelę“? Mano siūlymas – sudaryti nepriklausomą ekspertų grupę, kuri padėtų atsisakyti panašių dovanų ir apsaugotų Neringos kraštovaizdį nuo netinkamų objektų“, – teigė meno tyrėja.

Kiti komentatoriai svarstė, kad tokios iniciatyvos atsiranda dėl sostinės menininkų ar politikų spaudimo, o vietos bendruomenei tenka susitaikyti su primestais sprendimais. Pasigirdo ir siūlymų skulptūrą perkelti į kitą vietą ar net į privačią erdvę.

Juodkrantiškė Sandra Berletaitė priminė, kad dėl šios skulptūros vietos klausimas buvo svarstytas kelis kartus, bet sprendimą nulėmė spaudimas „iš viršaus“.

Vietos gyventojas ir kūrėjas Kazimieras Mizgiris siūlė, kad skulptūra galėjo būti pastatyta kukliau arba visai kitoje vietoje. Kiti pabrėžė, kad Neringoje svarbiausia išlikti jautriems gamtos unikalumui.