Ketvirtadienio vakarą Juodkrantėje apsilankęs vyras nusistebėjo pamaryje išvydęs šimtus skraidančių mašalų. Tai – uodai trūkliai, kurių sezonas, panašu, prasideda nepaisant pastarosiomis dienomis kiek atvėsusio oro. Savo reportažu iš Kuršių marių pakrantės skaitytojas pasidalijo ir su naujienų portalu „Kas vyksta Neringoje“.

„Čia reikalai Neringoje. Šiandien. Nuo ryto apsiniaukę, bet prie marių pilna va tokių mašalų. Vakar ar savaitgalį tiek nebuvo. Matyt toks metas. Paukščiams (kregždėms) tikiu puota“, – trumpame laiškelyje rašė vaizdo įrašu pasidalijęs vyriškis.

Jame matyti Kuršių marių pakrantėje prie pastatų bei kelio ženklų skraidžiojantys uodai.

„Nežinau kiek čia yra įprastas dalykas Neringoj šiuo metu, bet va Juodkrantėje, ypač šiandien, pilna pilna pamaryje va tokių mašalų, sakyčiau, kažkokių“, – gegužės 7 d. reportažą vaizdo įraše pradėjo skaitytojas.

„Sunku, aišku, juos įamžinti, bet va čia pavyzdžiui toks spiečius didžiausias, aplink kelio ženklą. Fantastiškai daug“, – pasakojo vyras.

Vėliau jis parodė vabzdžius ir iš arčiau – tiesiog nutūpusius ant rankos.

„Va, ant rankos matosi, puotauja. Nekanda jie, tiesiog lenda visur, kur įmanoma, – toliau pasakojo jis. – Tai linkėjimai iš pamario“.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos teigimu, pastarosiomis dienomis Kuršių nerijos Kuršių marių pakrantėje pasirodė įprastas kasmetinis reiškinys – chironomidų (dvisparnių vabzdžių šeima, lot. Chironomidae) poravimosi spiečiai, tačiau kol kas jų debesys nedideli.

„Šį reiškinį galėjo sukelti staigus temperatūros padidėjimas praėjusį savaitgalį. Šių nekandančių mašalų veisimosi kartos gali būti kelios per metus, todėl vabzdžių pasiutpolkė bus stebima dar ne kartą šiemet“, – vakar pranešime pažymėjo specialistai.

Anot jų, tokius spiečius formuoja patinai, kurie, virpindami sparnus, sukelia dūzgesį.

„Patelėms tokias patinų santalkas surasti tampa lengviau, kai jos yra gerai matomos ir girdimos, todėl tai leidžia užtikrinti, kad nuo kelių valandų iki kelių savaičių gyvenantys vabzdžiai sėkmingai susiporuotų ir padėtų apvaisintus kiaušinėlius ant Kuršių marių vandens, ten augančių augalų ar kitų vandenyje esančių paviršių“, – paaiškino parko direkcija.

Pažymima, kad stebimi dideli šių uodų suaugėlių spiečiai rodo, kad Kuršių marių dugne yra didelė chironomidų lervų biomasė ir jų produktyvumas, o šis produktyvumas susijęs su marias pasiekiančiais gausiais maistinių medžiagų srautais iš Nemuno baseino.

„Tokios sąlygos lemia dažnus fitoplanktono, ypač melsvabakterių, „žydėjimus“ vasaros laikotarpiu. Eutrofikacijos procesas skatina organinės medžiagos kaupimąsi marių dugne, o jos skaidymas sunaudoja deguonį, todėl priedugnio sluoksnyje gali susidaryti deguonies trūkumas. Chironomidai nėra jautrūs mažam deguonies kiekiui, todėl tampa dominuojančia gyvūnų grupe“, – aiškino specialistai.

Chironomidų lervos yra vienas svarbiausių maisto šaltinių daugeliui žuvų, ypač jų jaunikliams, taip pat vandens paukščiams ir kitiems bestuburiams. Jos ne tik dalyvauja mitybos grandinėje, bet ir prisideda prie organinių medžiagų skaidymo bei dugno nuosėdų judinimo.

„Chironomidai yra svarbi jungtis tarp dugne susikaupusios organinės medžiagos ir aukštesnių mitybos grandžių“, – pažymėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Specialistų teigimu, suaugusiais vabzdžiais sausumoje minta paukščiai, voragyviai ir kiti gyvūnai, todėl jų reikšmė svarbi ne tik vandens, bet ir pakrančių ekosistemoms.

„Kuršių marių pakrantėje stebimi chironomidų spiečiai yra natūralus reiškinys. Šie vabzdžiai žmogui nepavojingi, tačiau atlieka svarbų vaidmenį palaikant ekosistemos pusiausvyrą ir medžiagų apykaitos procesus“, – pranešime teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.