Neringos savivaldybėje svarstoma galimybė per Tomo Manno festivalį išbandyti autonominį, be vairuotojo važiuojantį autobusiuką, kuris keleivius vežtų prie Tomo Manno memorialinio muziejaus. Tarybos komitetų posėdyje pristatyta idėja sulaukė nevienareikšmių vertinimų – vieni politikai matė galimybę Neringai tapti inovatyvių bandymų aikštele, kiti kėlė klausimą, ar savivaldybė turėtų finansuoti iš esmės komercinės įmonės technologijos demonstravimą.

Idėją tarybos nariams pristatęs meras Darius Jasaitis teigė, kad savivaldybė nuolat sulaukia įvairių verslo ir technologijų pasiūlymų, o įdomesnius projektus pateikia politikų vertinimui. Anot jo, šiuo atveju taip pat ieškoma galimybių pasitelkti europinį finansavimą.

Pasak mero, siūlomas autobusiukas yra estų gamybos, talpina apie aštuonis keleivius, gali važiuoti iki 30 kilometrų per valandą greičiu ir veikia autonominiu režimu. Jis kursuotų maršrutu nuo Tomo Manno muziejaus kalvos papėdės iki muziejaus. Skaičiuojama, kad toks bandomasis projektas festivalio metu kainuotų apie 15 tūkst. eurų be PVM.

Pristatant projektą daugiausia dėmesio skirta muziejaus pasiekiamumo problemai. Pasak mero, dalis lankytojų, ypač turinčių judėjimo negalią, iki šiol negali patogiai pasiekti ant kalvos esančio muziejaus.

„Važiuoja labai daug turistų ir turistų su judumo negalia, kurie tiesiog neaplanko muziejaus, nes negali pakilti tenai. Nei ten autobusai fiziškai užvažiavę neturi kur apsisukti, būna apačioj, ir daugelis tų žmonių tenai nepatenka“, – sakė D. Jasaitis.

Meras taip pat atkreipė dėmesį į ilgalaikę tokių technologijų perspektyvą. Jo teigimu, viešojo transporto sektorius vis dažniau susiduria su vairuotojų trūkumu, todėl autonominis transportas ateityje gali tapti viena iš alternatyvų.

„Vairuotojų patys žinom, matom ir skaitom, kas ir Klaipėdoj darosi. Neranda čia ir nauji vežėjai, turi didžiules problemas“, – kalbėjo jis.

Pasak mero, projektas būtų naudingas ne tik lankytojams, bet ir leistų Neringai prisidėti prie naujų technologijų bandymų.

„Prisidėtume, aišku, prie mokslo inovacijų savo pinigais, nes jie gautų platformą išbandyti jį toj vietoj“, – teigė D. Jasaitis.

Didžiausią diskusiją sukėlė ne pati technologija, o siūlomas finansavimo modelis.

Tarybos narė Ieva Venslauskienė pabrėžė palankiai vertinanti inovacijas, tačiau suabejojo, ar savivaldybė turėtų finansuoti privataus verslo projektą.

„Nelabai suprantu, kodėl mes turim iš savivaldybės lėšų finansuoti jų reklaminį projektą. Kviečiam, džiaugiamės, kad autobusiukas vežios asmenis per Tomo Manno festivalį, bet ne iš savivaldybės lėšų“, – sakė ji.

Diskusijoje taip pat nuskambėjo Vilniaus pavyzdys. Vienas tarybos narys teigė, kad sostinė už analogišką projektą buvo sumokėjusi apie 200 tūkst. eurų ir tai vertino kaip investiciją į ateitį.

Tarybos narys Matas Lasauskas sutiko, kad gamintojui toks projektas būtų naudinga reklama, tačiau pabrėžė, kad naudos gautų ir pati Neringa.

„Pats gamintojas ir pati įmonė nori pasireklamuoti savo daiktą, bet taip pat tai reklama būtų ir miestui. Nors tas maršrutas šiek tiek trumpokas – tik į kalniuką užvežti, bet parodyti, kad Neringoj apskritai toks dalykas yra, tikrai pritrauktų dėmesio ir tarptautinio“, – sakė tarybos narys.

Kur kas kritiškiau pasisakė tarybos narys Dovydas Mikelis, kuris abejojo, ar savivaldybė turėtų apmokėti technologijos bandymui reikalingas išlaidas.

„Klausykit, atsivežat savo autobusiuką, o mes turime sumokėt už parengiamuosius darbus ir už atvežimą, ir transportavimą. Apie ką mes kalbam?“ – klausė jis.

Politikas taip pat priminė ankstesnius panašaus pobūdžio projektus, kai pradžioje buvo kalbama apie nemokamas iniciatyvas, tačiau vėliau paaiškėdavo papildomi savivaldybės kaštai.

Autonominis viešasis transportas Lietuvoje kol kas veikia tik bandomaisiais režimais. Praėjusiais metais toks autobusiukas du mėnesius kursavo Vilniaus Užupyje, o dar anksčiau sostinėje buvo išbandomi autonominiai siuntų pristatymo automobiliai.

Panašios transporto priemonės jau naudojamos kai kuriuose Suomijos ir Norvegijos miestuose, tačiau Lietuvoje visiškai savarankiškas transporto priemonių judėjimas dar nėra įteisintas.

Tai posėdyje priminė ir D. Jasaitis.

„Turim pasakyt, kad Lietuvoje dar tai neįteisinta apskritai. Operatorius turi būti, kuris vairuos“, – pažymėjo meras.

Viešai skelbti duomenys rodo, kad 2024 metais Vilniaus Užupyje du mėnesius kursavusio autonominio autobusiuko nuoma kainavo apie 106 tūkst. eurų su PVM, dar maždaug 5 tūkst. eurų buvo skirta stotelėms ir maršrutui parengti. Didžioji projekto dalis buvo finansuojama europinėmis lėšomis.

Kadangi klausimas buvo pristatytas informaciniame lygmenyje, jokio balsavimo nevyko, tad ir neaišku, kokį galutinį sprendimą priims savivaldybės administracija.

Primename, kad praėjusiais metais Nidoje kursavo elektrinis autobusas, tačiau šiemet jo nebus. Poilsiautojus tradiciškai iki jūros veš traukinukas.

Nors Lietuvoje autonominis transportas kol kas tebėra bandomojoje stadijoje, kaimyninėje Estijoje tokios technologijos jau testuojamos realiomis eismo sąlygomis. Šių metų gegužę Taline vykusioje technologijų konferencijoje „Latitude59“ buvo demonstruojami autonominiai elektromobiliai „Hyundai Ioniq 5“, kurie keleivius vežė be vairuotojo įsikišimo. Automobilius sukūrusi Vokietijos ir Estijos startuolio „Bliq“ komanda neseniai gavo leidimą testuoti transporto priemones viešuose Estijos keliuose.

Vis dėlto net ir pažangiausios autonominio vairavimo sistemos kol kas nėra visiškai savarankiškos. Kiekvieną automobilį stebi nuotolinis operatorius, galintis perimti valdymą kritinėje situacijoje, o nutrūkus ryšiui transporto priemonė automatiškai sustoja. Gamintojai pripažįsta, kad didžiausi iššūkiai išlieka sudėtingos oro sąlygos, eismo dalyvių nenuspėjamumas ir teisinis reguliavimas.

Autonominio transporto plėtra sulaukia ir kritikos. Skeptikai atkreipia dėmesį, kad tokios sistemos vis dar daro klaidų, kartais netinkamai įvertina kliūtis ar avarines situacijas, todėl daugelyje pasaulio šalių žmogaus priežiūra išlieka būtina. Diskusijos vyksta ir dėl galimo poveikio miestams – dalis ekspertų abejoja, ar autonominiai automobiliai sumažins spūstis, o ne priešingai, paskatins dar didesnį individualaus transporto naudojimą.