Ketvirtadienį – dar net ne savaitgalį – prie Smiltynės perkėlos nusidriekusios automobilių eilės pačius neringiškius privertė laukti ilgiau nei valandą. Tarp laukiančiųjų atsidūręs Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis feisbuke pusiau juokais, pusiau rimtai vėl iškėlė dešimtmečius Lietuvoje sklandančią idėją – tiltą per Kuršių marias. Susisiekimo ministras Juras Taminskas vos prieš savaitę tokias vizijas palygino su skrydžiu į Mėnulį.

„Sekmadienį matyti tokias eiles prie kelto ir laukti pusantros valandos būtų visai normalu. Tuomet visi poilsiautojai susikrauna daiktus ir iš Neringos gyvenviečių pajuda namo. Bet šiandien – ketvirtadienis“, – socialiniame tinkle rašė N. Lendraitis.

Pasak vicemero, atšilus orams į Kuršių neriją plūstelėjo vienadieniai lankytojai, o situaciją dar pablogino tai, kad marių krantus tejungia du keltai: „Aišku, keltų trys arba keturi keltai, nesusiformuotų ir tokios eilės. Dabar kelia tik du!“

Įrašą politikas užbaigė svarstymu, kuris, nors ir palydėtas šypsenėlių, skamba kaip politinė pozicija: „O galvoje nori nenori ima dėliotis argumentai už tiltą. Lengvą, ažūrinį, tarptautiniame konkurse atrinktų pasaulinio garso architektų suprojektuotą ir privačių investuotojų koncesijos būdu pastatytą. Tikrą meno šedevrą, į kurį pasižiūrėti važiuotų visas pasaulis.“

Komentaruose nuomonės, kaip įprasta šia tema, pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni pritarė, kad „keltas dvelkia viduramžiais“, kiti perspėjo, jog jungtis su žemynu atneštų urbanizaciją ir sunaikintų laukinį nerijos grožį, treti siūlė alternatyvas – nuo tunelio iki 300–500 eurų įvažiavimo rinkliavos, kuri atbaidytų automobilius apskritai.

Vos prieš savaitę, liepos 23 d., Klaipėdoje iškilmingai atidaryta rekonstruota Naujosios perkėlos keleivių stotis. Projektas truko 33 mėnesius ir kainavo beveik 17 mln. Eur. Čia atsirado laukimo salė, savitarnos terminalai, beveik šimtas naujų stovėjimo vietų. Kitaip tariant, valstybė ką tik investavo ne į greitesnį persikėlimą, o į patogesnį laukimą – tai pastebėjo ir N. Lendraičio sekėjai, ironizavę apie naują „laukimo salę“.

Atidaryme dalyvavęs susisiekimo ministras J. Taminskas, žurnalistų paklaustas apie tilto idėją, jos neatmetė – „visos idėjos yra gerai, sveikintinos ir diskutuotinos“, – tačiau aiškiai nubrėžė prioritetus.

Ministro teigimu, pirmiausia reikia susitvarkyti esamus šalies kelius, tiltus bei viadukus ir užtikrinti sklandų kėlimąsi keltais, o tik tada „paišyti“ tunelių ir tiltų į Kuršių neriją projektus – šalia jų ministras paminėjo ir raketų gamybą bei skrydį į Mėnulį.

Skaičiai, kuriais operuoja pati perkėla, rodo problemos mastą: per metus aptarnaujama apie 3 mln. keleivių, o per parą keliamų automobilių skaičius svyruoja nuo 800 žiemą iki 5 tūkst. vasaros savaitgaliais. Nuo šios vasaros „Smiltynės perkėla“ nebėra savarankiška bendrovė – liepą ji prijungta prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, žadant efektyvesnį valdymą ir stabilias kainas.

Tilto ar tunelio per Kuršių marias idėja Lietuvoje gyvuoja mažiausiai šešis dešimtmečius. Dar 1963 m. „Tarybinėje Klaipėdoje“ vyriausiasis miesto architektas, pristatydamas generalinį planą, rašė, kad per marias „manoma pastatyti tiltą ar tunelį“.

Nepriklausomybės metais idėja periodiškai atgydavo ir vėl užgesdavo. Apie 2004-uosius rengta tilto galimybių studija buvo sustabdyta Vyriausybės sprendimu – kaip vėliau viešai pasakojo tuometinis Klaipėdos uosto vadovas, aplinkos ministras įtikino prezidentą Valdą Adamkų, esą netinkama geologija, nors tyrimų niekas nebuvo atlikęs. 2014 m. Kelių ir transporto tyrimo institutas parengė dar vieną tilto statybos galimybių studiją su vizualizacijomis.

Lygiagrečiai stiprėjo tunelio stovykla: asociacija „Metro sąjūdis“ ir jos pirmininkas Juozas Zykus nuo 2015 m. įrodinėja, kad tunelis po mariomis būtų pigesnis ir netrukdytų nei laivybai, nei kraštovaizdžiui, o 2019 m. Klaipėdos universitete pristatyta jungties koncepcija sulaukė ir Seimo narių palaikymo. Vis dėlto nė viena iniciatyva neperžengė diskusijų stadijos.

Esminis barjeras nesikeičia: Kuršių nerija nuo 2000 m. įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, o organizacijos ekspertai dar prieš du dešimtmečius reiškė būgštavimus dėl galimo neigiamo tilto poveikio pusiasaliui. Skeptikai primena ir kitą argumentą, kurį savo laiku formulavo Klaipėdos politikai: rimtos persikėlimo spūstys susidaro vos kelis savaitgalius per metus, tad neaišku, ar milijonus eurų kainuosianti jungtis atsipirktų.