Drabužių dizainerio Aleksandro Pogrebnojaus pristatyta vasaros kolekcija „Nida“ socialinių tinklų grupėje „Mūsų Neringa“ sulaukė prieštaringų vertinimų. Vieni kolekciją giria dėl stilistikos ir Kuršių nerijos motyvų, kiti kelia klausimų dėl reklamai naudotų dirbtinio intelekto sugeneruotų vaizdų bei kolekcijoje panaudotos simbolikos.

Kolekciją sudaro marškinėliai, polo marškinėliai, džemperiai su gobtuvais ir suknelė. Drabužiai dekoruoti stilizuotais Kuršių nerijos motyvais – vėtrungėmis, bokšteliais ir žvejybine simbolika. Pasak dizainerio, visi gaminiai siuvami pagal individualius užsakymus.

Atsakydamas į kritiką grupėje, A. Pogrebnojus pareiškė savo darbu didžiuojąsi.

„Savo kolekcija didžiuojuosi ir esu ja labai patenkintas“, – rašė jis ir pridūrė, kad kolekcijos sėkmę patvirtina ne tik jo paties nuomonė, bet ir klientų atsiliepimai.

Aštrius komentarus dizaineris vadino trolinimu.

„Jeigu piktieji troliai pyksta – vadinasi, viską padariau gerai“, – teigė jis.

A. Pogrebnojus pridūrė užsakymus priimąs „tik linksmiems, labai geriems ir pozityviems žmonėms“.

Plačiau kilusias diskusijas dizaineris pakomentavo portalui Delfi. Pasak jo, kritika yra neišvengiama kūrybinio proceso dalis, o kolekcija „Nida“ atspindi jo asmeninį santykį su Kuršių nerija.

„Kai darau savo kolekcijas, aš visada sulaukiu nemalonių įrašų ir atsiliepimų. Tai yra labai normali proceso dalis. Visiems aš negaliu patikti, o ir nesiekiu to. Žmonės yra riboto mąstymo, aš negaliu įlįsti į jų galvas ir jų pakeisti“, – portalui Delfi sakė A. Pogrebnojus.

Dizaineris taip pat pabrėžė nesiekiantis tiksliai atkartoti istorinių simbolių ar autentiškų drabužių.

„Kai aš darau kolekciją apie Nidą, tai yra tik mano šios temos interpretacija. Aš nenoriu atkurti originalių vėtrungių ar senųjų rūbų. Tai yra mano interpretacija – tas pats, kaip kad teatre Koršunovas stato Šekspyrą taip, kaip jis supranta, bet nebūtinai taip, kaip parašyta. Ir aš taip kuriu, man taip įdomu ir taip bus visą gyvenimą“, – teigė jis.

Daugiausiai diskusijų sukėlė kolekcijos pavadinimas. Vienas grupės narys atkreipė dėmesį, kad nors kolekcija vadinasi „Nida“, dalyje vaizdų panaudota ne Nidos, o Juodkrantės simbolika.

Pastaba turi istorinį pagrindą. Kuršių nerijos vėtrungės – ant žvejų kurėnų stiebų keltos raižytos lentelės – skyrėsi pagal gyvenvietes. 1844 m. Prūsijos žvejybos nuostatais kiekvienam Kuršių marių pakrantės kaimui buvo nurodytas atskiras ženklas, kad žvejybos prižiūrėtojas iš tolo atpažintų, kuriai vietovei priklauso valtis. Tą skirtumą iki šiol mena ir 1968 m. dailininko Arūno Tarabildos sukurtas Neringos herbas: jame Nidą žymi stačiakampiai laukai, o Juodkrantę – kryžius.

Ne mažiau pastabų sulaukė ir reklaminės nuotraukos. Keli komentatoriai teigė, kad dalis kolekcijos vaizdų sukurti dirbtiniu intelektu, ir tai vadino kūrybos atmestinumo ženklu. Vieni dėl to apgailestavo, kiti ironizavo.

Kolekciją gynę grupės nariai kritikus vadino pavyduoliais.

„Puiki kolekcija, pagarba“, – rašė vienas jų, o kitas pridūrė, kad kvailiams ir pavyduoliams „reikia kelią duoti“. Tarp komentarų netrūko ir norinčiųjų drabužius įsigyti.