Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija dalijasi naujausia Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkų parengta apžvalga apie 2025–2026 m. šaltojo laikotarpio meteorologines sąlygas, jų poveikį Kuršių nerijos jūros krantams bei ilgalaikes krantų kaitos tendencijas.

2025–2026 m. žiemos laikotarpis pasižymėjo dideliu orų kontrastingumu. Rudenį ir žiemos pradžioje dėl aktyvios cikloninės veiklos fiksuota sustiprėjusi krantų arda – kai kuriose vietose reikšmingus pokyčius lėmė stiprūs ŠŠV krypčių vėjai, kurių gūsiai siekė iki 31 m/s. Nors jūros lygis nepasiekė kritinės reikšmės, atskirose Kuršių nerijos kranto atkarpose užfiksuoti ryškūs smėlio nuostoliai.

Nuo 2026 m. sausio pradžios įsivyravus anticikloninėms sąlygoms, vyravo rytinių krypčių vėjai, krito jūros lygis, paplūdimius padengė 20–30 cm storio sniego sluoksnis, o ties kranto linija susiformavo ledo priešalas. Tokios sąlygos laikinai stabilizavo krantą. Atlikti matavimai parodė, kad per 2025 m. spalio–gruodžio mėnesius nuplautas smėlis ne visur ir ne visiškai grįžo į krantą. Vidutiniškai visame Kuršių nerijos krante kranto linijai atsitraukus apie 5 m, buvo prarasta 87,9 tūkst. m³ smėlio (arba –1,73 m³ vienam kranto metrui).

Ilgalaikiai duomenys (2002–2026 m.) rodo, kad Kuršių nerijos jūros krantas vidutiniškai kasmet pasipildo 124,3 tūkst m³ smėliu, todėl 2025–2026 m. šaltojo sezono metu vykę procesai ilgamečiame kontekste nelaikomi išskirtiniais. Skirtingais metais fiksuojami tiek reikšmingos erozijos, tiek intensyvios akumuliacijos periodai, rašoma Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pranešime žiniasklaidai.

Tyrimo rezultatai rodo, kad krantų pokyčiai Kuršių nerijoje yra labai netolygūs. Stabiliausia išliko kranto atkarpa tarp Smiltynės ir Juodkrantės, kur daugelyje vietų smėlio balansas buvo teigiamas, o nuardyto kranto atsistatymas vyko gana sparčiai. Piečiau Juodkrantės krantų pokyčiai buvo labai netolygūs – didesnės ardos ruožus keitė smėlio kaupimosi zonos. Didžiausia kranto arda užfiksuota šiauriau Nidos (apie 1,5 km į šiaurę nuo šiaurinės Nidos dalies).

Mokslininkai pabrėžia, kad trumpalaikiai krantų pokyčiai neturėtų būti vertinami atskirai nuo ilgalaikių tendencijų (žr. pav.). Per kelis dešimtmečius Kuršių nerijos kranto sistema išlieka dinamiška, tačiau išlaiko bendrą balansą tarp erozijos ir smėlio kaupimosi. Vietovėse, kur vienu laikotarpiu stebima intensyvi arda, ilgainiui gali vykti natūralūs kranto atsikūrimo procesai.

Taip pat nustatyta, kad skirtingose Nidos paplūdimio dalyse vyksta nevienodi procesai. Šiaurinėje Nidos dalyje pastaraisiais metais stabilizavosi paplūdimys, tačiau kopagūbrio būklė vis dar palaikoma taikant apsaugos priemones. Tuo tarpu centrinėje Nidos dalyje stebimas intensyvesnis kopagūbrio augimas, kuris vietomis vyksta natūraliai, be žmogaus įsikišimo.

Išsamesnė tyrimo apžvalga pateikiama čia.