Atvykę į užsienio šalį turistai dažnai ieško palankesnio valiutos keitimo kurso, tačiau tuo neretai pasinaudoja sukčiai.

„Ieškodami geriausio valiutos kurso neoficialiose keityklose galime gauti padirbtų pinigų ar susidurti su paslėptais mokesčiais. Kitoje šalyje atskirti netikrą kupiūrą itin sudėtinga, o vėliau susigrąžinti pinigus gali būti beveik neįmanoma. Todėl toks bandymas sutaupyti gali brangiai kainuoti“, – sako M. Kutkaitis.

Pasak jo, saugiausia kelionėje pinigus laikyti banko kortelėje, o prireikus grynųjų juos išsigryninti bankomatuose arba oficialiuose banko filialuose. Prieš kelionę taip pat verta pasitikrinti, kokie mokesčiai taikomi atsiskaitant ar išsigryninant pinigus užsienyje.

Dar viena dažna rizika keliaujant – mokėjimo kortelės duomenų vagystė. Nors tokie atvejai dažniausiai siejami su grynųjų pinigų išsiėmimu iš bankomato, kortelės duomenys gali būti pasisavinti ir atsiskaitant prekybos vietose, ypač ten, kur klientų srautai dideli, o įrenginiai nėra nuolat prižiūrimi.

„Sukčiai prie bankomatų ar atsiskaitymo terminalų gali pritvirtinti papildomus skaitytuvus, kurie nukopijuoja kortelės informaciją. Kartais tam pasitelkiamos ir paslėptos kameros, kuriomis siekiama užfiksuoti PIN kodą. Turėdami kortelės duomenis ir PIN kodą, sukčiai gali bandyti pasinaudoti kortele ar jos kopija, pavyzdžiui, išgryninti pinigus arba atlikti kitus neteisėtus veiksmus“, – aiškina M. Kutkaitis.

Kad rizika būtų mažesnė, jis pataria rinktis bankomatus gerai apšviestose vietose arba bankų skyriuose, vedant PIN kodą pridengti klaviatūrą ranka bei reguliariai tikrinti banko sąskaitos išrašus.

Oro uostuose, viešbučiuose ar kavinėse turistai dažnai naudojasi nemokamu internetu, tačiau ne visi tinklai yra saugūs.

„Sukčiai sukuria netikrus „Wi-Fi“ tinklus, kurių pavadinimai atrodo beveik identiški oficialiems. Prisijungus prie jų gali būti siekiama perimti jūsų prisijungimo duomenis, pavyzdžiui, elektroninės bankininkystės ar el. pašto slaptažodžius, taip pat nukreipti į suklastotas svetaines, kuriose vartotojai patys suveda jautrią informaciją. Gavę tokius duomenis, sukčiai gali bandyti prisijungti prie jūsų paskyrų, atlikti finansines operacijas ar pasinaudoti jūsų tapatybe“, – sako M. Kutkaitis.

Jis rekomenduoja jungtis tik prie oficialiai nurodytų tinklų ir viešame internete vengti bankinių operacijų ar prisijungimo prie svarbių paskyrų, per kurias perduodami jautrūs duomenys.

Pastaraisiais metais daugėja netikrų būstų nuomos atvejų, kai sukčiai skelbimų portaluose ar socialiniuose tinkluose siūlo neegzistuojančias apgyvendinimo įstaigas. Dažniausiai tokie pasiūlymai atrodo itin patrauklūs, nes kaina būna mažesnė nei oficialiose svetainėse.

„Sukčiai sukuria patrauklius skelbimus su neegzistuojančių apartamentų nuotraukomis ir prašo išankstinio apmokėjimo. Atvykęs žmogus pamato, kad tokio būsto nėra arba jis jau išnuomotas. Tokiais atvejais prarandami ne tik sumokėti pinigai – tenka skubiai ieškoti kito apgyvendinimo, kuris paskutinę minutę dažnai būna gerokai brangesnis“, – teigia ekspertas.

Pasak jo, apgyvendinimą saugiausia rezervuoti ir už jį mokėti per oficialias apgyvendinimo paslaugų platformas. Jei nuomotojas siūlo mažesnę kainą, bet prašo atsiskaityti tiesiogiai, tai dažnai yra vienas pagrindinių ženklų, jog pasiūlymas gali būti apgaulingas.

Vis dažniau turistinėse vietose pasitaiko ir suklastotų QR kodų, kurių naudojimas atsiskaitymams ir kitoms skaitmeninėms paslaugoms pastaraisiais metais sparčiai išpopuliarėjo. Tačiau šiuo žmonių įpročiu neretai pasinaudoja ir sukčiai.

„Ant automobilių stovėjimo aikštelių automatų, restoranų stalų ar bilietų kasų sukčiai užklijuoja savo QR kodus. Juos nuskenavęs žmogus nukreipiamas į netikrą puslapį, kuriame prašoma suvesti mokėjimo kortelės duomenis. Sukčiai duomenis gali panaudoti neteisėtiems mokėjimams, bandymams ištuštinti sąskaitą ar išvilioti dar daugiau asmeninės informacijos“, – įspėja M. Kutkaitis.

Todėl prieš nuskaitant QR kodą reikėtų įsivertinti, ar jis atrodo patikimai, o prieš mokant – pasitikrinti, į kokį svetainės adresą esate nukreipiami. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar QR kodas neatrodo užklijuotas ant kito lipduko ar kitaip modifikuotas.

Turistai neretai nukenčia ir nuo nesąžiningų paslaugų teikėjų. Keliaujant į mažiau pažįstamas vietas sudėtinga įvertinti, kiek iš tiesų turėtų kainuoti taksi kelionė, ekskursija ar kitos turistams siūlomos paslaugos.

„Taksi vairuotojai, gidai ar gatvės prekeiviai gali pasinaudoti tuo, kad turistas nežino vietinių kainų. Pasitaiko atvejų, kai už paslaugą pareikalaujama kelis kartus didesnės sumos ar papildomų mokesčių. Nors kiekviena atskira permoka gali atrodyti nedidelė, per visą kelionę jos gali gerokai padidinti atostogų išlaidas“, – sako M. Kutkaitis.

Kad tokios situacijos neatimtų atostogų džiaugsmo, prieš naudojantis paslaugomis verta pasitikrinti preliminarias kainas internete, naudotis oficialiomis programėlėmis ir iš anksto susitarti dėl galutinės sumos.

Atostogų metu žmonės atsipalaiduoja, dažniau yra geresnės nuotaikos, daugiau bendrauja su nepažįstamais žmonėmis ir rečiau tikisi tapti sukčių taikiniu. Būtent todėl dalis sukčiavimo schemų remiasi ne technologijomis, o psichologiniu poveikiu.

„Iš pradžių sutiktas žmogus gali atrodyti draugiškas ir nuoširdus, tačiau vėliau paaiškėja, kad jam skubiai reikia pinigų – neva dėl nelaimės, prarastų dokumentų, pavogtos piniginės ar kitų problemų. Tokiose situacijose sukčiai dažniausiai bando sukelti gailestį ir skubos jausmą, kad žmogus neturėtų laiko kritiškai įvertinti situacijos. Dažnai žadama pinigus grąžinti vėliau, tačiau pervedus lėšas ryšys tiesiog nutrūksta“, – pasakoja M. Kutkaitis.

Anot jo, tokiose situacijose sukčiai dažniausiai siekia sukelti stiprią emocinę reakciją, nes tuomet žmonės dažniau priima sprendimus neįvertinę visų aplinkybių. Todėl nereikėtų skubėti pervesti pinigų ar kitaip finansiškai įsipareigoti mažai pažįstamiems asmenims, net jei jų istorija atrodo įtikinama.

Pasak M. Kutkaičio, keliaujant svarbiausia išlikti budriems ir nepasiduoti skubai. „Sukčiai dažniausiai naudojasi žmonių nuovargiu, skubėjimu ar pernelyg dideliu pasitikėjimu. Jei situacija atrodo įtartina, dar kartą pasitikrinkite informaciją ir neskubėkite priimti sprendimų“, – sako M. Kutkaitis.

Jei kelionės metu įtariate tapę sukčių auka, reikėtų kuo greičiau informuoti savo banką, kreiptis į vietos policiją ir, jei reikia, Lietuvos ambasadą.