Penktadienį vykusių tradicinių mero pusryčių metu, Lietuvos turizmo rūmų prezidentei Žydrei Gavelienei pristačius turizmo tendencijas, iškilo klausimas, ar Neringoje realiai galėtų veikti didelis SPA centras. Pranešėja taip pat pabrėžė, kad reikia prabangesnių viešbučių ir aukštesnės kokybės paslaugų, jog kurortas pritrauktų daugiau už kokybę linkusių mokėti poilsiautojų. Nors idėja skamba patraukliai, realybė kol kas kiek kitokia.

Neringos meras Darius Jasaitis pasidžiaugė, kad prieplaukoje statomas „Nida Marina“ kompleksas.

„Radisonas turėjo 2023 m. gauti raktus, bet to neįvyko. Rangovai sako, kad ten bus viešbutis – man sunku tuo patikėti, nors turime pavyzdžių, kur tokie modeliai veikia,“ – kalbėjo D. Jasaitis, užsimindamas apie užsitęsusius projektus.

Paminėtas ir šildomas baseinas „Auksinėse kopose“, kuris susiduria su finansiniais sunkumais. Teigiama, kad tokios vietos gali tvariai dirbti tik tuomet, kai šalia yra didelis viešbutis ir pakankamas turistų srautas.

„Aš pats draugus, pažįstamus kviečiau į didžiausią Lietuvoje šildomą baseiną, deja, jis buvo nešildomas. Šildomas atviras baseinas Nidoje negali išsilaikyti. Net vietos senjorams pirkom paslaugų, bet atėjo tik pusė. Be viešbučio SPA neveiks,“ – sakė meras.

Pasak jo, vien baseino šildymas kainuotų apie 30 tūkst. eurų per metus, todėl gali tekti prašyti tarybos prisidėti prie šių išlaidų. Tad Neringoje, net ir turint patrauklią infrastruktūrą, jos išlaikymas be pakankamo turistų srauto tampa sudėtingas.

Meras užsiminė, kad yra kalbėjęs su kitų Lietuvoje veikiančių SPA centrų vadovais, kurie nemato galimybių Neringoje apskritai turėti tokią įstaigą, nes turėtų būti mažiausiai 250 kambarių apgyvendinimui. Kur gauti personalą, jei jau dabar kavinės neranda darbuotojų? O čia reikalingas ir kvalifikuotas personalas. Taip pat lieka neaiškus klausimas, kur apgyvendinti tokiai įstaigai reikalingą darbuotojų skaičių ir jų šeimas.

D. Jasaitis kritikavo valstybės politiką, kai ši, perdavusi žemės tvarkymo reikalus savivaldybėms, pradėjo bausti už tai, kas anksčiau buvo toleruojama.

„Tris dešimtmečius, kol valstybė tvarkė žemę, viskas buvo gerai. Dabar turime bylas dėl medžių, suaugusių su tvoromis, arba dėl kelių centimetrų nuo stulpų. Tokiu principingumu mes žlugdome verslą. Jei byla dėl kavinės „Lyra“ baigsis blogai, nei „Genio“, nei kitų kavinių nebebus,“ – perspėjo meras.

Kavinės „Lyra“ Preiloje atvejis – ryškus biurokratinių kliūčių pavyzdys. Įstaiga veikia gyvenamosios paskirties sklype, o paskirties keitimas trumpam sezonui – beveik neįmanomas. Ši problema atsirado pernai įsigaliojus Statybos įstatymo pataisoms, numatančioms Maisto ir veterinarijos tarnybai teisę neišduoti leidimų, jei pastato paskirtis neatitinka numatomos veiklos.

Neringos meras pasiguodė, kad savivaldybėje – vieni prasčiausių atliekų rūšiavimo rodiklių Lietuvoje. Nors Neringoje dažniausiai poilsiauja aukštesnes pajamas gaunantys žmonės, jie neretai nesilaiko rūšiavimo taisyklių.

„Maisto atliekos – pusė butelio prabangaus viskio ar šašlykinė su grotelėm ir keliom dešrelėm,“ – pasakojo D. Jasaitis apie kuriozinius atvejus, kurie stebina net Klaipėdos regiono atliekų centro darbuotojus.

Didžiausia problema – turistai. Plastikas metamas į stiklo dėžes, maisto likučiai – į plastiko konteinerius, o kartonai – į buitinių atliekų dėžes. Buvo diskutuota apie aiškesnius ženklus keliomis kalbomis, mobilius surinkimo punktus ir edukacines akcijas, kurios galėtų pagerinti situaciją.

Taip pat priminta problema dėl infrastruktūros autobusams, vežantiems kruiziniais laivais į Klaipėdą atvykstančius turistus. Dėl atidėto kelių aukštų parkavimo aikštelės projekto savivaldybė turės grąžinti milijoną eurų į valstybės biudžetą.

Susitikime daug dėmesio skirta renginių svarbai už pagrindinio sezono ribų. Verslininkų asociacijos „Neringos vėtrungės“ atstovas ir tarybos narys Arūnas Burkšas pabrėžė, kad vietos verslas jau imasi iniciatyvos. Su Neringos kultūros ir turizmo centru „Agila“ jie spalio 10–12 dienomis organizuos lietuvišką Oktoberfestą, planuojamas Kalėdų miestelis ir nauja vasario šventė su „Genio” kavine.

„Mūsų tikslas – kad kiekvieną mėnesį ne sezono metu Neringoje vyktų bent vienas renginys. Vasarą jų gal net per daug, bet rudenį ir žiemą – trūksta veiklų,“ – sakė jis.

Diskutuota ir apie dabartinį 3 tūkstančių žmonių ribojimą renginiams, kuris, kaip parodė praėjusią vasarą vykęs Andriaus Tapino renginys „Viena naktis Nidoje“, yra sunkiai įgyvendinamas. Politikų teigimu, sprendimas nėra logiškas ir turėtų būti keičiamas. Buvo siūloma didelius renginius kelti į ramesnius mėnesius ir numatyti finansinę paramą už sezono ribų organizuojamoms iniciatyvoms.

Vicemeras Narūnas Lendraitis pabrėžė, kad stipri vietos bendruomenė – dar viena Neringos stiprybė.

„Tie, kurie nuomoja būstą, gali tapti savotiškais vietos gidais, rekomenduoti ekskursijas ar pažintines veiklas. Kuo daugiau tokių žmonių, tuo labiau Neringa bus matoma,“ – teigė jis.

Ž. Gavelienė priminė, kad po vasaros kurortai netenka iki 80 proc. poilsiautojų, todėl būtina ieškoti naujų formų turizmui. Ji pateikė pasaulines tendencijas: 2025 m. turizmo srautai pasaulyje sieks 1,65 mlrd. žmonių, dauguma jų keliaus į Europą (apie 125 mln.). Labiausiai auganti kelionių šaka – kruizinės kelionės, kurios šiemet turėtų pritraukti apie 38 mln. keliautojų.

Populiariausi kelionių motyvai pasaulyje – giminių aplankymas, miestų kelionės, paplūdimiai, kultūros patirtys, sportas, stovyklavimas ir sveikatingumo turizmas. Ž. Gavelienė rekomendavo Neringai orientuotis į prabangias keliones, šeimų poilsį, sąmoningumo turizmą bei autentiškas vietos patirtis, kurias gali pasiūlyti vietiniai gidai.

Ji taip pat palankiai įvertino iki 50 eurų padidintą ekologinį (įvažiavimo) mokestį.

„Ačiū Dievui, pakėlė ekologinį mokestį. Į tokį kurortą atvykti nesusimokant būtų nenormalu – vyksta natūrali atranka pinigine. Kiekviena kelionė turi turėti savo kainą,“ – sakė Ž. Gavelienė.

Mero pusryčių metu pagerbta Preiloje įsikūrusi kepykla „Smaližių namai“, kurie išrinkti šių metų svetingiausiu turizmo verslu Neringoje. Tai šeimos valdoma vieta, kuri jau daugelį metų garsėja nuoširdžiu bendravimu ir išskirtiniu požiūriu į poilsiautojus.

„Smaližių namai“ sulaukia nuolatinių lankytojų, kurie vertina ne tik kokybišką aptarnavimą, bet ir jaukią, namų atmosferą. Pasak juos nominavusių, jų darbas puikiai iliustruoja, kad svetingumas ir asmeninis ryšys su svečiais – vienas svarbiausių Neringos turizmo privalumų.

Dėl intensyvaus darbo patys „Smaližių namų“ šeimininkai negalėjo dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje – jie tuo metu dar priiminėjo užsakymus ir kepė skanėstus. Tad po renginio meras D. Jasaitis padėką pristatė tiesiai savo kaimynei į kiemą.