Preilos gyvenvietė apie 1836-1843 metais įsikūrė Preilos iškyšulio (Ožkų rago) pietryčių krante, kopų papėdėje. Tuo metu preiliškių sodybos buvo statomos iš medienos rąstų, marių pakrantėje.

Aukštos kopos gelbėjo tiek nuo jūros vėjo nešamo smėlio, tiek ir nuo įsibėgėjusios marių vėtros, draskančios nendrinius trobelių stogus ir išvartančios sodybų pastatus. Kol kalnapušėmis apaugo Preilos kalnas, jūros vėjo ir marių audrų sugriautų trobelių vietose buvo renčiamos kitos, atsparesnės, didesnės ir gražesnės.

Gyvenamieji pastatai buvo statomi prie pat kranto galu į marias. Šiandien Preilos gyvenvietė – tai unikalus tradicijos ir modernumo derinys. Istoriniai kuršininkų statiniai liudija apie praeities žvejų gyvenimą, o šiuolaikinė architektūra, paisydama paveldosaugos principų, siekia neprarasti vietovės autentiškumo ir darnos su gamta, rašoma Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pranešime žiniasklaidai.

Paisydami šių principų, architektūros studijos „Plazma“ projektuotojai parengė originalios sovietmečio architektūros pastato „Gelmė“ rekonstravimo projektą.

Buvę poilsio namai „Gelmė“ priskirtinas inovacinio regionalizmo srovei, sunkiai pritaikomas šiuolaikiniams gyvenimo poreikiams, ir tik iš dalies atitinka architektūros kokybės kriterijus (universalaus dizaino principus, funkcionalios pastato struktūros kūrimo, sprendimų racionalumas, atitikties darnaus vystymosi principui ir kt).

Projekto autoriai – UAB "Plazma architektai D. Treinytė ir R. Mikulionis taip pristato naują pastatą: „pastatas bus statomas galu į marias, papildys saugomą panoramą artimais etnoarchitektūrai stogo nuolydžiais, puošybos elementais (lėkiais).

Gatvės išklotinė papildoma analogišku frontonu, pastatas formuoja būdingą Preilai laužytą užstatymo liniją. Tūrio kompozicija artima galerinio namo arba stubos su mezoninu (išvystyta veranda) įvaizdžiui.

Projektuojamas pastatas – vizualiai dviejų, skirtingo dydžio tūrių, apjungtų pirmu aukštu. Tūris, kuris numatytas arčiau Kuršių marių – didesnis, 1 aukšto su mansarda; antras tūris, kuris arčiau Preilos gatvės – mažesnis, 1 aukšto.

Projektuojamo pastato tūris skaidomas suformuojant grupinį teritorijos užstatymo pobūdį, tradicinei regiono architektūrai būdingų formų, proporcijų ir mastelio pastatais orientuotais galu į marias. Skaidant šių pastatų tūrius atveriamos gyvenvietės panoramos, formuojamas Preilos gyvenvietei būdingas užstatymo siluetas.

Architektūrinė išraiška derinama prie tradicinei regiono architektūrai būdingų pastatų formų, proporcijų, mastelio; stogai – šlaitiniai, stogų danga – molinės čerpės. Naudojamos tradicinės apdailos medžiagos. Dalis stiklinių plokštumų dengiamos ažūrinėmis medinėmis lauko žaliuzėmis“.

Nustatant statybos ribas, linijas ir zonas inspiracijai pasirinktas istorinio Preilos gyvenvietės užstatymo fragmentas, kuriame buvo, bet neišliko keturiais pastatais užstatyta žvejo sodyba.

Pastaraisiais dešimtmečiais senųjų pastatų vietoje vis dažniau projektuojami nauji statiniai. Dauguma jų nebeatkartoja tradicinio žvejo namo tipo, pasižymi savita architektūra ir, svarbiausia, darniai įsilieja į jaukų kaimo tipo kurorto kraštovaizdį.

Atnaujinta „Gelmės“ išvaizda taps nauju puslapiu Kuršių nerijos architektūros istorijoje.