Asociatyvi / J. Danylaitės nuotr.
Neringos gelbėtojai apie vasaros sezoną: ne visi poilsiautojai išgirsta perspėjimus
Nors šių metų vasaros sezonas Neringos paplūdimiuose kol kas buvo gana ramus, gelbėtojai sako, kad pavojingų situacijų netrūksta. Pasak jų, didžiausią riziką kelia ne tik jūros sąlygos, bet ir poilsiautojų sprendimai nepaisyti perspėjimų.
Ilgametis Neringos gelbėtojas Marius Marcinkus sako, kad iki šio įvykio sezonas buvo gerokai ramesnis nei įprastai.
„Sakyčiau, kad gana ramus sezonas. Buvo prasti orai – vėjas, bangavimas, todėl žmonės rečiau eidavo į paplūdimį. Aišku, buvo keli įvykiai ant ribos, o paskutinis atvejis Nidoje, deja, baigėsi tragiškai“, – pasakojo jis.
Neringos gelbėtojų vadovas Gintaras Kuprys priduria, kad šią vasarą gelbėtojams jau teko gelbėti du skendusius žmones Nidoje, tačiau abu kartus viskas baigėsi sėkmingai.
„Žmones pavyko ištraukti laiku, medikams beliko juos apžiūrėti“, – sakė jis.
Asociatyvi / J. Danylaitės nuotr.
Pavojingiausia – saulėta diena su raudona vėliava
Pasak gelbėtojų, daugeliui poilsiautojų atrodo, kad pavojingiausia maudytis tuomet, kai jūra audringa ir bangos didžiulės. Tačiau realybė dažnai būna visai kitokia.
„Kai yra raudona vėliava ir saulė – tai pats blogiausias derinys, nes žmonės automatiškai visi lenda į vandenį“, – pasakoja M. Marcinkus.
Jo teigimu, karštomis dienomis gelbėtojams dažniau tenka susidurti su sveikatos sutrikimais.
„Saulės smūgių būna. Skendimų praktiškai nebūna. Per mano praktiką nėra buvę, kad tokiu oru žmogus tiesiog nuplaukęs paskęstų. Dažniausiai būna su sveikata – ar širdis sustreikuoja, ar kažkas žmogui nutinka“, – aiškino gelbėtojas.
G. Kuprys taip pat patvirtino, kad šiltomis dienomis dažniau susiduriama su saulės smūgiais ir kitais sveikatos sutrikimais.
Gelbėtojai pastebi, kad dalis poilsiautojų į taisykles žiūri atsakingai, tačiau vis dar pasitaiko ir tokių, kurie ignoruoja perspėjimus.
„Vieną dieną jie gali klausyti, kitą dieną – ne. Ir nesuprasi, ar tie patys žmonės, ar kiti“, – sakė M. Marcinkus.
Anot jo, daugiau problemų kyla su tais, kurie į Neringą atvyksta pirmą kartą.
„Tie senbuviai, kurie važiuoja čia pastoviai, žino tas taisykles. O žmonės, kurie atvažiuoja pirmą kartą, visiškai nežino, kaip elgtis jūroje“, – pasakojo gelbėtojas.
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
Vis dėlto G. Kuprys pastebi, kad nemažai poilsiautojų elgiasi atsakingai – skaito informacinius stendus ir klausia gelbėtojų patarimų.
„Yra žmonių, kurie sustoja prie stendų, pasiskaito, pasidomi. Jeigu jiems neaišku – paklausia gelbėtojų. Malonu taip“, – sakė jis.
Jeigu žmogus nereaguoja į perspėjimus ir atsisako laikytis taisyklių, kartais tenka kviesti policiją.
„Blogiausiu atveju kviečiame policiją, jeigu su žmogumi tiesiog neina susitarti, jis neklauso patarimų, ginčijasi“, – pasakojo M. Marcinkus.
Jo teigimu, jeigu žmogus supranta perspėjimą, dažniausiai problemų nekyla.
„Jeigu žmogus supranta – supranta iš karto. Sako: atsiprašau, supratau. Bet yra tokių, kurie ignoruoja mus“, – teigė gelbėtojas.
Asociatyvi / J. Danylaitės nuotr.
Po tragedijos primena: raudona vėliava keliama ne be priežasties
Kaip jau rašėme, praėjusį sekmadienį, rugpjūčio 2 d., Nidoje įvyko tragiška nelaimė – jūroje nuskendo sporto entuziastas ir žinomas snieglentininkas, 30-metis Motiejus Lisauskas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 13.49 val. iš paplūdimio gelbėtojo buvo gautas pranešimas apie šiauriniame uoste, vandenyje, dingusį žmogų.
Kol į įvykio vietą vyko ugniagesiai gelbėtojai, du žmonės iš vandens išsigelbėjo patys, o vieną žmogų ištraukė paplūdimio gelbėtojai.
Taip pat skaitykite
Ištraukus skendusį vyrą, paplūdimio gelbėtojai kartu su ugniagesiais ir budinčiu gelbėtojų mediku pradėjo gaivinimą bei atliko širdies masažą, gaivinimo veiksmai buvo tęsiami iki pat greitosios medicinos pagalbos medikų atvykimo.
Visgi, nepaisant visų pastangų išgelbėti žmogaus gyvybę, 14.41 val. greitosios medicinos pagalbos medikai konstatavo mirtį.
Kalbėdamas apie sekmadienį Nidoje įvykusią nelaimę, G. Kuprys patvirtino, kad tądien paplūdimyje buvo iškelta raudona vėliava.
„Buvo ir raudona vėliava, ir srovės. Reikia atsakingiau žiūrėti. Jeigu iškelta raudona vėliava, vadinasi, maudytis draudžiama. Taisyklių reikia laikytis. Kartais atrodo, kad žmonės patys ieško nelaimių“, – sakė jis.
Asociatyvi / J. Danylaitės nuotr.
Pavojingiausios ne bangos, o nematomos srovės
Gelbėtojai sako dažnai sulaukiantys poilsiautojų klausimų, kodėl maudytis draudžiama, jei bangos atrodo visai nedidelės.
Anot M. Marcinkaus, žmonės dažnai nemato didžiausio pavojaus – atgalinių srovių.
„Jiems atrodo, kad bangos nėra didelės, tad klausia, kodėl mes draudžiame maudytis. Bet jie nežino, kad ten yra atgalinė srovė, kuri ir yra pats baisiausias dalykas. Bangos nėra tokios baisios, kaip atgalinė srovė“, – aiškino M. Marcinkus.
Pasak jo, gelbėtojams tenka žmonėms paaiškinti, kad raudona vėliava iškeliama ne vien dėl didelių bangų.
Asociatyvi / J. Danylaitės nuotr.
G. Kuprys teigė, kad tokių klausimų ir skundų dėl raudonos vėliavos gelbėtojai sulaukia nemažai.
„Žmonės klausia, kuo mes motyvuojame raudoną vėliavą. Ir tada mėginame paaiškinti. Jie nesupranta – bangos nėra, o nežino, kad, pavyzdžiui, ten yra duobė. Ne mes sugalvojame“, – kalbėjo jis.
Anot G. Kuprio, jūros dugnas nuolat keičiasi, todėl pavojingos vietos gali atsirasti vis kitoje vietoje.
„Duobės migruojančios yra. Vieną dieną ji čia, kitą dieną jau pasislenka. Tai tiesiog gamtos reiškinys“, – sakė gelbėtojas.
G. Kuprys teigė, kad gelbėtojai pavojingas vietas pastebi stebėdami jūrą.
„Mes matome plika akimi. Matosi, kas kur išnešta, kaip eina banga“, – sakė jis.
Asociatyvi / J. Danylaitės nuotr.
Gelbėtojų darbas – ne tik gelbėti skęstančiuosius
Nors dažniausiai apie gelbėtojų darbą kalbama nelaimių prie jūros kontekste, kasdienybėje jiems tenka spręsti ir daugybę kitų situacijų.
Vienas dažnesnių iššūkių pastaruoju metu – nelaimės dviračių take. Gelbėtojai pasakoja, kad poilsiautojai susižeidžia važiuodami dviračiais, paspirtukais ar riedučiais.
„Neringoje yra tas naujas dviračių takas ir tikrai į savaitę nežinau po kiek įvykių mes turime – žmonės nukrenta, apsibrozdina, galvą susimuša“, – pasakojo M. Marcinkus.
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
Anot jo, kartais tenka susidurti ir su rimtomis traumomis.
„Su riedučiais, su dviračiais, su paspirtukais. Būna tokių stiprių įvykių, su atvirais lūžiais“, – sakė gelbėtojas.
Problemų kyla ir dėl gyvūnų bei netinkamo elgesio paplūdimiuose
Gelbėtojams tenka spręsti ne tik su saugumu susijusias situacijas. Viena dažnesnių problemų – poilsiautojai, kurie į paplūdimius ateina su gyvūnais, nors tam skirtos specialios vietos.
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
„Yra tam skirtas paplūdimys, kur gali būti su šuniukais. Tai dažniausiai reikia pasiginčyti, kartais nenoriai išeina“, – pasakojo M. Marcinkus.
Anot jo, dėl alkoholio Neringos paplūdimiuose didelių problemų kyla mažiau, tačiau pasitaiko kitų incidentų.
G. Kuprys prisiminė atvejį, kai gelbėtojams teko reaguoti į netinkamą žmogaus elgesį moterų paplūdimyje.
„Kartais Nidoje yra tokių atvejų, bėdų, kaip vyrai moterų pliaže“, – pasakojo jis.
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
Anot gelbėtojų vadovo, buvo gautas pranešimas apie nuogą vyrą kopose prie moterų paplūdimio, kur ilsėjosi ir nepilnametės merginos, jos bijojo nusirengti.
„Moteris sakė, kad išgirdo, jog mūsų važiuoja motociklas, jis atsigulė, pasikavojo. Ir kaip mes jį nubausime? Niekaip, mes neturime įgaliojimų nubausti. Tik įspėti“, – sakė G. Kuprys.
Kokia situacija įsiminė labiausiai?
Pasiteiravus, kokia šio sezono situacija labiausiai įsiminė ar buvo labiausiai netikėta, abu sutarė, jog blogiausia prasme – Nidoje nutikusi nelaimė, o geriausia – kad tokių įvykių nebuvo daug.
Neringos gelbėtojų komanda ir Marius Marcinkus (antras kairėje) ir Gintaras Kuprys (viduryje) / J. Danylaitės nuotr.
Gelbėtojai ragina saugoti save ir kitus
Paklausti, kokią svarbiausią žinutę norėtų perduoti poilsiautojams, gelbėtojai pabrėžė – svarbiausia laikytis paprastų taisyklių.
„Reikia paisyti taisyklių. Saugoti save, savo artimus, vaikus. Nepalikti jų be priežiūros. Tų taisyklių nėra daug“, – sakė M. Marcinkus.
G. Kuprys pabrėžė, kad gelbėtojų tikslas nėra uždrausti žmonėms mėgautis jūra.
„Mes nesame tokie žiaurūs, kad atvažiuoja žmogus poilsiauti ir sakome – ne, negalima lipti į jūrą. Leidžiame maudytis, prižiūrime“, – sakė jis.
„Bet viskas turi būti proto ribose. Jei iki kelių, tai iki kelių, o ne bristi toliau“, – pridūrė M. Marcinkus.
Jo teigimu, jei visi poilsiautojai laikytųsi paplūdimio taisyklių, saugiau ir ramiau būtų visiems.
„Kiti taip ir daro, o kiti, deja, ne“, – sakė G. Kuprys.
Asociatyvi / J. Danylaitės nuotr.
Gelbėtojai primena – prieš lipant į vandenį verta įvertinti sąlygas, paisyti iškeltų vėliavų ir, kilus abejonėms, pasitarti su paplūdimyje budinčiais specialistais.
Plojimai 0Lankytojai 0
Video rekomendacijos
Populiariausi straipsniai
Neringa tiesiogiai
Loading