Naujajame „Lietuvos savivaldybių gyvenimo kokybės indekse“, kurį žurnalas „Reitingai“ sudarė portalo „Delfi“ užsakymu, Neringos savivaldybė tarp 60 šalies savivaldybių užima šeštąją vietą surinkusi 658,11 taško. Pirmajame dešimtuke tilpo visi trys Lietuvos kurortai – Palanga (4 vieta), Neringa (6) ir Birštonas (9).

Vis dėlto bendra šešta vieta dengia gerokai nevienodus Neringos rezultatus pavienėse srityse: kai kuriose kurortas priartėja prie maksimalaus įvertinimo, o infrastruktūros kategorijoje surinko vos 27,8 proc. galimų taškų.

Reitingo metodikoje 12 sričių sveriamos skirtingai. Kelios iš pagrindinių sričių ir jų vertinimai:

– Sveikata – 99,45 iš 130 galimų taškų (76,5 proc.);

– Ekonomika – 89,62 iš 120 (74,7 proc.);

– Švietimas – 64,17 iš 100 (64,2 proc.);

– Infrastruktūra – 25 iš 90 (27,8 proc.).

Likusių aštuonių sričių – aplinkos ir tvarumo, užimtumo ir pajamų, sveikatos apsaugos, saugumo, demografijos, socialinės apsaugos ir skurdo, būsto, kultūros ir sporto bei gyventojų apklausų – konkretūs Neringos balai skelbiami detaliame portalo „Delfi“ reitingo polapyje, kurį galima rasti šiame straipsnyje.

Iš keturių svarbiausių sričių labiausiai stebina infrastruktūros pozicija. 25 taškai iš 90 galimų reiškia, kad pagal šios srities rodiklius Neringa nuo maksimumo atsiliko beveik tris kartus, o pagal sveikatos rodiklius – maždaug ketvirtadaliu.

Pirmąją vietą reitinge užėmė Vilniaus miesto savivaldybė, surinkusi 727,55 taško, antrąją – Kauno (680,80), trečiąją – Klaipėdos (670,05). Toliau rikiuojasi Palanga (669,44), Šiauliai (658,25), Neringa (658,11), Kauno rajonas (651,99), Klaipėdos rajonas (644,03), Birštonas (642,24) ir Mažeikių rajonas (638,45). Reitingo apačioje – Kalvarijos savivaldybė su 512,85 taško.

Tarp Neringos ir penktoje vietoje esančių Šiaulių – vos 0,14 taško skirtumas, o iki ketvirtoje pozicijoje esančios Palangos – 1,33 taško. Pagal nuolatinių gyventojų skaičių Neringa yra mažiausia savivaldybė pirmajame reitingo dešimtuke; arčiausiai jos pagal dydį – devintoje vietoje esantis Birštonas.

Tyrimas atliktas 2026 m. sausio–kovo mėnesiais, vertinant 140 rodiklių 1000 taškų skalėje. Reitingo sudarytojas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, atskirai pažymi, kad kurortai pasirodė pajėgiai dėl visapusiško požiūrio – investicijų ne tik į sveikatinimo paslaugas, bet ir į švietimą, kultūrą bei dviračių takų infrastruktūrą.

„Tai galima pasakyti apie Palangą, Neringą ir Birštoną“, – portalui „Delfi“ sakė G. Sarafinas. Reitingo TOP 10 rezultatai šiuos jo žodžius patvirtina: trys paminėti kurortai – vieninteliai, įsitvirtinę pirmajame dešimtuke.

„Artea“ banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, kurortai ir savivaldybės su palankiomis geografinėmis sąlygomis gali tuo pasinaudoti pritraukdamos investicijas, darbuotojus ir vartotojus, tačiau tokie konkurenciniai pranašumai pasiekiami ne visiems regionams.

Tiek G. Sarafinas, tiek I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad skirtumas tarp pirmosios ir paskutinės savivaldybės nėra didelis – Lietuva pakankamai vientisa. Trys paskutinės reitingo vietos atiteko Kalvarijos savivaldybei, Pakruojo rajonui ir Alytaus rajonui.