Neringoje vis garsiau nuskamba klausimai, ar kurortui pavyks išlaikyti rekreacinį identitetą, jei istoriniai viešbučiai ir poilsio kompleksai palaipsniui bus paverčiami gyvenamosios paskirties objektais. Nauja diskusijų banga kilo po viešų pasisakymų apie viešbutį „Jūratė“ Nidoje ir bandymus keisti jo teritorijos naudojimo paskirtį.

Apie šią problemą savo mėnesinėje politinėje apžvalgoje prabilo Neringos tarybos narys Matas Lasauskas, save pristatantis „šešėliniu Neringos meru“. Politikas teigė, kad kurorte sparčiai nyksta viešbučiai, o jų vietoje atsiranda poilsio apartamentai ir gyvenamosios paskirties būstai.

Diskusijos dėl viešbučių ateities įsiplieskė tuo metu, kai Neringos savivaldybės taryba svarstė naują infrastruktūros plėtros mokesčio tvarką. Joje numatyta, kad viešbučiams būtų taikomas šešis kartus mažesnis mokestis nei kai kuriems kitiems projektams.

M. Lasauskas savo komentare kalbėjo, kad viešbučių nykimas Neringoje tampa sistemine problema.

„Neringoje nyksta viešbučiai. Tai skamba kaip problema, kurią valdžia turėtų stabdyti ir spręsti. Bet tuo pačiu metu savivaldybė pasirašo dokumentus, leidžiančius viešbutį paversti butais – poilsio apartamentais“, – teigė tarybos narys.

Anot jo, savivaldybė viešai dažnai kalba apie ribotas galimybes ir suvaržymus nacionalinio parko teritorijoje, tačiau realūs dokumentai rodo, kad institucijų veiksmai juda kita kryptimi.

„Ir tai jau ne pirmas kartas, kai girdime, kad kurortas griūva, savivaldybė nieko negali padaryti, rankos surištos, o tada pažiūri į dokumentus ir pamatai, kad rankos dirba, tik ne ta kryptimi“, – sakė politikas.

Portalas „Kas vyksta Neringoje“ kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją dėl viešoje erdvėje pasklidusios informacijos apie galimai patvirtintą viešbučio „Jūratė“ teritorijos paskirties keitimą. Savivaldybė tokią interpretaciją pavadino klaidinančia.

Administracijos atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė paaiškino, kad savivaldybė gavo prašymą išduoti reikalavimus žemės sklypo Pamario g. 3 formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Pareiškėjai siekė pakeisti žemės naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į mišrų – rekreacinės ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Savivaldybė pradėjo standartinę procedūrą ir kreipėsi į atsakingas institucijas – tarp jų Kultūros paveldo departamentą bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją.

„Nors kitos institucijos reikalavimus pateikė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsisakė juos išduoti. Tolimesni veiksmai dėl sklypo paskirties keitimo nėra galimi“, – teigiama savivaldybės atsakyme.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija portalui pateikė itin griežtą poziciją dėl planuotų pokyčių. Direkcijos vadovė Lina Dikšaitė nurodė, kad siūlymui nepritarta todėl, jog jis prieštarauja tiek galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, tiek Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos principams.

Anot direkcijos, didžioji sklypo dalis patenka į rekreacinio prioriteto teritoriją ir intensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio zoną, kurioje aiškiai numatyta rekreacinė paskirtis.

„Šioje teritorijoje turi būti plėtojamas rekreacinis naudojimas, o ne sudaromos prielaidos gyvenamosios paskirties plėtrai“, – pažymėjo L. Dikšaitė.

Nacionalinis parkas akcentuoja, kad rekreacinės funkcijos išlaikymas Kuršių nerijoje nėra formalumas – tai vienas pagrindinių principų, kuriuo remiasi visa kurorto vystymo logika. Direkcijos vertinimu, rekreacinių teritorijų pavertimas gyvenamosiomis reikštų urbanizacijos didinimą ir esminį teritorijos funkcinio pobūdžio pakeitimą.

„Rekreacinę funkciją turėjusių poilsio namų ir rekreacinių kompleksų pavertimas gyvenamosiomis patalpomis laikomas nenaudingu perspektyvinei rekreacijos plėtrai“, – nurodoma direkcijos atsakyme.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos nepritarimą papildomai išnagrinėjo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Ji konstatavo, kad direkcija veikė pagal savo kompetenciją ir sprendimą priėmė vadovaudamasi saugomų teritorijų apsaugos principais bei galiojančiais teisės aktais.

Tačiau istorija tuo nesibaigė. Dėl neigiamų institucijų išvadų vystytojai kreipėsi į Aplinkos ministeriją – ginčas persikelia į aukštesnį administracinį lygmenį.

Apie viešbutį „Jūratė“ Nidoje portalas „Kas vyksta Neringoje“ rašė ir anksčiau, kai paaiškėjo, kad istorinis objektas parduotas naujiems savininkams. Nors kalbos apie galimą sandorį Nidoje sklandė jau kurį laiką, oficialiai pokyčius patvirtino Registrų centro duomenys.

Šių metų sausio pabaigoje viešbučio kompleksą įsigijo UAB „SPV Marios“. Įmonė įsteigta tik praėjusiais metais, tačiau po sandorio tapo didžiausia nekilnojamojo turto valdytoja Neringoje – jos valdomo turto vertė čia siekia 12,64 mln. eurų. Įmonę tiesiogiai kontroliuoja UAB „Groupinvest“, o vieninteliu naudos gavėju nurodomas Edvard Račevskij.

„Groupinvest“ savo interneto svetainėje pristatoma kaip nekilnojamojo turto vystymo bendrovė, daugiausia plėtojanti daugiabučių projektus Vilniuje. Tarp jos projektų – gyvenamųjų namų kvartalas „Kvepia mėtom“ šalia „Vilnius Outlet“ bei Viršuliškėse vystomas gyvenamųjų namų kompleksas „Romeo ir Džiuljeta“, į kurį planuojama investuoti daugiau nei 18 mln. eurų. Įmonės pardavimo pajamos pastaraisiais metais mažėjo, tačiau ilgalaikis turtas vertinamas daugiau nei 13 mln. eurų.

Nekilnojamojo turto registro duomenys atskleidžia, kad pats žemės sklypas Pamario g. 3 yra valstybinė žemė. Jos savininkas yra Lietuvos Respublika, o nuo 2024 m. sausio 31 d. patikėjimo teise sklypą valdo Neringos savivaldybė. UAB „SPV Marios“ turi nuomos sutartį dėl šio sklypo, įregistruotą 2025 m. rugpjūčio 11 d.

Sklypo plotas – 1,1191 ha, iš kurių užstatyta 1,0964 ha. Vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2026 m. sausio 27 d., sudaro 3,116 mln. eurų. Pagrindinė daikto naudojimo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Būtent šio žemės naudojimo būdo keitimas iš rekreacinio į mišrų – rekreacinį ir gyvenamųjų pastatų – ir tapo viešų diskusijų objektu.

Sklypas patenka į kelias saugomas teritorijas vienu metu: Pajūrio juostą, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, kultūrinius draustinius bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonas.

Nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, kad viešbučio „Jūratė“ kompleksas per kelis dešimtmečius priklausė įvairioms valstybinėms institucijoms ir įmonėms. 1951–1960 metais dalį pastatų valdė LTSR Žuvų pramonės ministerija. Vėliau objektai buvo perduoti Lengvosios pramonės ministerijai, o dalį jų valdė ir valstybinis kojinių fabrikas „Silva“. Nuo 1993 metų pastatai nuosavybės teise priklausė akcinei bendrovei „Jūratė“.

Viešbutis ilgą laiką buvo vienas žinomiausių apgyvendinimo objektų Nidos centre. Praėjusiais metais komplekse veiklą nutraukė vietinių ir turistų pamėgta kepyklėlė „Gardumėlis“.

Portalas „Kas vyksta Neringoje“ klausimus UAB „Groupinvest“ pateikė balandžio 1 d. ir gegužės 7 d. Gegužės 9 d. gautas trumpas atsakymas – planų konkrečiai neatskleidžiantis.

„Šiuo metu atliekame galimybių analizes, todėl anksti komentuoti planus. Planuose nėra uždaryti „Jūratės“ viešbučio“, – portalui raštu atsakė bendrovė.

Klausimų apie galimą paskirties keitimą, planuojamas investicijas ar rekonstrukcijos kryptį atsakyme nepalietė.

Komitetuose pristatytas siūlymas keisti nuo 2021 m. galiojantį 30 eurų už kvadratinį metrą infrastruktūros plėtros mokestį. Pagal projektą būtų įvestos dvi zonos: prioritetinė – kur savivaldybė pati planuoja vystyti tinklus, pavyzdžiui, Nidos senamiestis – ir neprioritetinė. Prioritetinėje zonoje mokestis didėtų iki 60 eurų, neprioritetinėje – iki 100 eurų už kvadratinį metrą. Tarifai būtų taikomi su koeficientais pagal pastato paskirtį: viešbučiams ir kitiems miestui pageidaujamiems objektams – mažesni, nepageidaujamiems – didesni.

Iniciatoriai argumentavo, kad per kelerius metus žemės ir statybų vertė Neringoje išaugo 3–5 kartus, o kitos savivaldybės – Palanga, Vilnius, Alytus – jau taiko 50–60 eurų tarifus. Be to, savivaldybė pagal įstatymus privalo kompensuoti vystytojams jų pačių lėšomis įrengtą infrastruktūrą – kelius, takelius, tinklus. Pernai iš dabartinio mokesčio surinkta vos 55 tūkst. eurų, o artėjančios kompensacijos – pavyzdžiui, dėl objektų Taikos g. 13 ar Pamario g. 46 – gali siekti šimtus tūkstančių. Jei infrastruktūros fondas bus tuščias, kompensacijas teks mokėti iš bendrojo savivaldybės biudžeto.

Siūlymas susilaukė Neringos mero Dariaus Jasaičio kritikos. Jis perspėjo, kad infrastruktūros mokesčio didinimas kartu su jau dabar itin aukštu valstybinės žemės nuomos mokesčiu visiškai sustabdys investicijas kurorte. Mero pateiktu pavyzdžiu, planuojamai degalinei vien žemės mokestis sieks apie 1,3–1,7 mln. eurų – pridėjus naują infrastruktūros mokestį, sumos taptų neadekvačios.

D. Jasaitis taip pat atkreipė dėmesį į egzistuojančią spragą. Vystytojai, vengdami didelių mokesčių, atsisako rimtų rekonstrukcijų ir daro tik paprastuosius remontus, kuriems šis mokestis netaikomas. Pavyzdžiu paminėjo Lietuvos rašytojų sąjungos pastatą. Dėl to savivaldybė pajamų išvis negauna, o infrastruktūra prie remontuojamų objektų neatsinaujina.

Kritikų tarpe – ir tarybos nariai. Buvo atkreiptas dėmesys į prieštaringus siūlomus koeficientus: požeminėms automobilių aikštelėms numatytas palankus 0,1 koeficientas, o kultūros, mokslo ar gydymo įstaigoms – įprastas 1. Stebėjimąsi sukėlė ir tai, kad valstybės administraciniams pastatams siūloma net 2 koeficientas, padarantis jų statybas itin brangias.

Suvokę, kad projektas yra pernelyg radikalus ir ne iki galo išanalizuotas, abiejų komitetų nariai bendru sutarimu klausimą atidėjo. Sutarta, kad specialistai kartu su merais ir architektais turės iš naujo perskaičiuoti tiek tarifus, tiek koeficientus.

Diskusija dėl „Jūratės“ atvėrė platesnę temą – kokia kryptimi juda Neringa kaip kurortinė vietovė. Viena vertus, savivaldybė deklaruoja siekį išlaikyti rekreacinę funkciją ir skatinti turizmą. Kita vertus, kritikai mato procesus, kurie ilgainiui mažina viešbučių skaičių ir skatina apartamentinę plėtrą.

M. Lasausko teigimu, svarbiausias klausimas šiandien turėtų būti ne tai, kaip pakeisti pastatų paskirtį, o kaip sukurti sąlygas, kad viešbučiai galėtų veikti visus metus.

„Tikras savivaldybės darbas – galvoti, kaip padaryti, kad viešbučiai dirbtų visus metus, kurti priežastis, dėl ko atvažiuoti čia žiemą. Tai sunku, reikalauja vizijos, strategijos ir darbo. Daug paprasčiau pasirašyti dokumentus ir paversti dar vieną viešbutį butais“, – socialiniame tinkle paskelbtame vaizdo įraše komentavo tarybos narys.