Vos 150 gyventojų turinčioje Preiloje vasarą žymiai padaugėja atvykėlių. Dažnas poilsiautojas pirmiausia skuba į Preilos biblioteką ant Kuršių marių kranto – pasiimti naujausių skaitinių. Vasarą skaitytojai iš knygų lentynų renkasi detektyvus ir romanus, praskaidrinančius tykų laisvalaikį kurorte. Skaitytojai itin pamėgo ir bibliotekos terasą, ant kurios klausosi koncertų, knygų pristatymų ar tiesiog gėrisi įspūdinga Kuršių marių panorama.

Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos Preilos filialo bibliotekininkė Kristina Stasiūnaitienė teigė, kad Preilos biblioteka atgijo 2022-aisiais, kai buvo renovuotas šimtametis raudonplytis jos pastatas, kuriame nuo 1907 m. veikė mokykla.

Po atnaujinimo darbų išsaugoti autentiški balkiai, atkurtos durys, restauruoti senieji pastato laiptai bei ant sienos esantis autentiškas užrašas vokiečių kalba, informuojantis apie čia veikusią mokyklą.

Kuršių nerijos istorija aktyviai besidominti žurnalistė, Neringos kultūros almanacho „Dorė” sudarytoja ir redaktorė preiliškė Raimonda Ravaitytė-Meyer pasakojo, kad ankstesnioji mokykla sudegė, tad buvo pastatyta iš naujo. Tai vienintelis Preiloje išlikęs raudonų plytų pastatas. Anksčiau jame vykdavo ne tik pamokos, bet ir mišios, kunigas specialiai atvykdavo iš Nidos.

„Preilos istorijoje nėra buvę, kad tokioje mažoje, vos 150 žmonių gyvenvietėje, turėtume tokį kultūros centrą, su eksponuojamomis aukšto lygio parodomis, pvz., dabar bibliotekoje galima išvysti Eglės Gineitytės tapybos parodą „Debesys eina į mišką”. Čia atostogų namus atradusi menininkė į Preilą pažiūrėjo šiuolaikinio dailininko akimis, jos paveikslai nuostabūs, keliaujantys pas Europos kolekcininkus. Preilos biblioteka yra mūsų širdis ir dvasinis bei kultūrinis centras. Šalia veikia bendruomenės namai, tai graži kultūrinė erdvė”, – sakė apie 38 metus Kuršių nerijoje gyvenanti R. Ravaitytė-Meyer.

Preilos Bibliotekininkė Kristina Stasiūnaitienė pažymėjo, kad daugelį metų Preiloje poilsiaujantys žmonės vos užsukę į knygų buveinę pasidomi naujausiais leidiniais apie Kuršių neriją: skaito Neringos kultūros almanachą „Dorė“, Deniso Nikitenkos, Nijolės Strakauskaitės ir kitų apie šį kraštą rašančių autorių knygas. Laisvalaikiui pasiima lengvų detektyvų, romanų.

„Poilsiautojai įprastai atvyksta dešimčiai dienų, tad renkasi lengvesnius skaitinius, kad neapsunkintų laisvalaikio prie jūros. Turime nemažai ilgamečių skaitytojų, Preiloje vasarojančių jau 20 ir daugiau metų, pažįstu juos iš veidų, menu ir pavardes. Jie sako, kad atvažiavus pirmas aplankytas taškas būna biblioteka, dėl to džiaugiasi širdis!”, – šypsodamasis kalbėjo K. Stasiūnaitienė. Šiuo metu bibliotekoje užsiregistravę apie 400 skaitytojų. Lankosi čia daugiausia lietuviai, vokiečiai ir anglai.

Vasarą Preilos bibliotekoje apsilanko tūkstančiai žmonių, jie ne tik skolinasi knygas, bet ir lanko meno parodos, knygų pristatymus, koncertus, dalyvauja edukacijose. Biblioteka talpina visus, mat jos plotas – apie 224 kv. m.

Ką bibliotekininkė atvykėliams rekomenduotų skaityti šią vasarą?

„Pati skaitau detektyvus, tad dažnai patariu, kas įdomaus toje srityje. Dabar „ant bangos” knyga „Tarnaitė”. Smagu, kai skaitytojai po to pasidalina, kuri knyga patiko, kas įtraukė, o kas nelabai”, – kalbėjo pašnekovė.

Nuo 2022 metų liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje Preilos bibliotekoje vyksta pianisto Dariaus Mažinto įkurta jaunimo muzikos stovykla „Neringa Youth Orchestra”. Mokiniai aktyviai naudojasi čia esančiu fortepijonu. Po repeticijų stovyklos dalyviai dovanoja koncertą bendruomenei.

„Šįmet atsiradus bibliotekos terasai žmonės pamėgo sėdėti ir svajoti prie marių, smagu ir fortepijono ar smuiko koncertų paklausyti”, – pažymėjo bibliotekininkė.

Bibliotekininkė Kristina jau beveik penkiasdešimt metų gyvena Kuršių nerijoje ir iš šio krašto niekur nenori važiuoti. Ją žavi Preilos ramybė, saugumas, gamtos didybė.

„Gimiau Pervalkoje, o kai sulaukiau dvejų su tėvais persikėliau į Preilą, nes žvejys tėtis gavo čia butą. Neringoje gyvenu jau beveik 50 metų, vertinu Preilos ramybę, dangaus ir jūros platybes, mišką. Čia buvo gera auginti vaikus: ramu, saugu. Tiesa, vasarą nuo žmonių srauto pavargstame, bet žiemą vėl ramu. (...) Atvykėliams Preiloje rekomenduoju aplankyti Vecekrugo kopą, Menininkų kopą, pasigėrėti vaizdais, pavažinėti nuostabiais dviračių takais, pasivaikščioti pamariu, pajūriu ar mišku. Gyvenvietėje rengiamos ekskursijos, edukacijos, tereikia sekti renginius. Pati su dviračiu numinu į Pervalką ar Nidą, kur gausu įvykių”, – sakė K. Stasiūnaitienė.

Pasiteiravus, ko Preiloje trūksta, ji pažymėjo, kad derėtų sutvarkyti krantinę.

Antrajame bibliotekos aukšte įrengta Preilos istorinė ekspozicija. Joje pristatoma žvejų kaimo Preilos istorija, vietos gyventojų gyvenimo būdas, namų puošyba, krikštai.

Įdomu, kad santūrieji Kuršių nerijos gyventojai namus puošdavo žirgeliais, lėkiais. Vėjalentėse jie vaizduodavo širdies, žiedo ar lapo motyvą. Stogus dengdavo nendrėmis. XX a. pr. prie daugelio namų buvo pristatytos erdvios verandos.

Ekspozicijoje pristatomi unikalūs Nidos ir Preilos kapinių krikštai – pagoniškos kultūros reliktas.

1933 m. Preila buvo paskelbta kurortu, o 1938 m. čia buvo įvestas telefonas, šiame krašte tuomet buvo penki abonentai.

Birželio pabaigoje į gimtąją Preilą su dukra Gudrun trumpam sugrįžo 98 m. kuršininkas Helmutas Kubillus. Jis Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešajai bibliotekai padovanojo šeimos relikviją – istorinį liuteronišką giesmyną, iš kurio šeima giedodavo ir melsdavosi namuose. Po to knyga kartu keliavo į tremtį Sibire, vėliau – į antrąją tėviškę Vokietijoje, kol galiausiai sugrįžo į Preilą. Giesmyne išlikę Helmuto mamos ir sesės įrašai.

Kuršininkas bibliotekai perdavė ir užrašytus atsiminimus apie gyvenimą Preilos žvejų kaime.

Į giesmyno perdavimo renginį Preilos bibliotekoje K. Kubillus atvyko su vaikais, anūkais ir giminaičiais. Helmutas Kubillus yra vienas paskutiniųjų Kuršių nerijos kuršininkų.

2018 m. H. Kubillus šeima Neringos muziejams perdavė brolio Herberto armoniką, kuri eksponuojama Kuršių nerijos istorijos muziejuje.

Beje, Helmuto tėvas Wilhelmas Kubillus buvo Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios vyresnysis.

Tapytoja Eglė Gineitytė pristatydama parodą „Debesys eina į mišką” rašė:

„Kasmet birželį ir spalį atvažiuoju į Preilą ir kaskart buvimas ir veikimas čia būna vis kitaip įdomus – visada su jauduliu laukiu šito PERSIKĖLIMO. Žemė čia kitokia nei žemyne – palvynė banguoja ir šnabžda begaliniu rožiniu. AAA..! Šaukia pušys, į vieną pusę pasvirusios.

Marios nuo sidabro mainosi įvairiomis spalvomis, kad tik pajausčiau tą paskutinį saulės blyksnį…

…Ir debesys kartais vaikšto po mišką, kai reta viešnia Migla, atslinkusi nuo jūros, viską tirpdo ir blukina, kol suvokiu, kad jau sumažėjau, susitapatinau ir nutolau…“.

Paroda veiks iki rugsėjo 2 d.