Nida šią vasarą žengia naują žingsnį kultūrinio atsinaujinimo link. Birželio mėnesį veiklą pradeda „Nida Art Foundation“ – naujas meno fondas, kurio pirmuoju dideliu projektu taps tarptautinė menininkų rezidencija „Drugelių stotis“. „Čia lankėsi Zigmundas Froidas, Tomas Mannas, todėl norime atkurti intelektualinį krūvį, kurį Nida kadaise turėjo“, – portalui LRT.lt sako fondo programą kuruojantis menininkas Robertas Narkus.
Pasak R. Narkaus, fondo idėja brendo ne vienus metus. Ji gimė iš diskusijų tarp Nidos bendruomenės narių ir kultūros entuziastų, svarstančių, kokios kultūrinės iniciatyvos galėtų sustiprinti miesto identitetą.
„Mus visus vienija meilė Nidai ir supratimas, kad ji turi evoliucionuoti. Nenorime, kad ji liktų tik etnografiniu muziejumi po atviru dangumi. Norime prisiminti jos didingas šaknis ir sugrąžinti Nidai kultūros centro reputaciją“, – sako menininkas.
Formuojasi savotiškas kūrybinis trikampis
Pagrindinis šių metų fondo projektas – menininkų rezidencija „Drugelių stotis“. Nors ilgalaikėje perspektyvoje programa orientuota į tarptautinį bendradarbiavimą, pirmasis sezonas skirtas Lietuvos kūrėjams ir keliems svečiams iš užsienio.
R. Narkus / LRT.lt, E. Blažio nuotr.
Rezidencija prasidės birželį ir tęsis visą vasarą, o jos kulminacija taps rugpjūčio pradžioje vyksiantis šiuolaikinio meno festivalis. Jo metu įvairiose Nidos erdvėse bus pristatyti rezidentų sukurti darbai.
Kūrybinis gyvenimas telksis Skruzdynės kvartale – istoriškai reikšmingoje Nidos vietoje, siejamoje su legendiniu Hermano Blodės viešbučiu. Parodos ir renginiai vyks istoriniuose pastatuose, „Bangos“ erdvėse bei teritorijose prie Rašytojų sąjungos rezidencijos.
„Formuojasi savotiškas kūrybinis trikampis, kuriame virs kultūrinis gyvenimas. Dalis menininkų kurs visiškai naujus, vietai ypatingus kūrinius, kiti savo projektus pritaikys Nidos kontekstui“, – pasakoja R. Narkus.
Tarp šių metų rezidencijos dalyvių – Mykolas Sauka, Julijonas Urbonas
Pirmųjų metų rezidencija organizuojama kviestiniu principu. Pasak fondo atstovų, toks sprendimas priimtas dėl itin spartaus projekto vystymo tempo.
Šiuo metu rezidencijoje dalyvauja devyni menininkai. Tarp jų – Estijos šiuolaikinio meno žvaigždė Kris Lemsalu, Lietuvai ir tarptautinei auditorijai gerai pažįstamas Julijonas Urbonas, Andrius Arutiunian, Laura Garbštienė, Mykolas Sauka, Beatričė Mockevičiūtė, Rudolfas Levulis, Vytautas Jurevičius ir pats Robertas Narkus.
Rezidentams suteikiamos stipendijos, kūrinių gamybos biudžetas, apgyvendinimas ir ekspertinė pagalba. Skirtingai nei daugelyje kitų rezidencijų, čia ypatingas dėmesys skiriamas konkretiems rezultatams.
Mus visus vienija meilė Nidai ir supratimas, kad ji turi evoliucionuoti. Nenorime, kad ji liktų tik etnografiniu muziejumi po atviru dangumi.
„Mes nuo pat pradžių orientuojamės į kūrybą ir projektų vystymą. Rugpjūtį visuomenei pristatysime tai, kas buvo sukurta rezidencijos metu“, – pabrėžia R. Narkus.
Nors pagrindinis rezidencijos tikslas – sudaryti sąlygas menininkų kūrybai, organizatoriai siekia, kad projektas būtų atviras ir vietos bendruomenei.
Vasaros metu planuojami susitikimai su menininkais, atviros vakarienės, edukacinės veiklos vaikams bei įvairūs renginiai, susiję su maisto kultūra. Tokiu būdu fondas tikisi priartinti šiuolaikinį meną prie vietos gyventojų ir kurorto svečių.
„Norime sukurti erdvę, kurioje žmonės galėtų susipažinti su šiuolaikiniu menu iš arti. Tai nebus uždara bendruomenė – siekiame dialogo ir bendradarbiavimo“, – teigia projekto iniciatoriai.
R. Narkus / LRT.lt, E. Blažio nuotr.
Žvejų miestelis traukė žinomus filosofus, rašytojus
Vienas svarbiausių fondo veiklos įkvėpimo šaltinių – Nidos kultūrinė istorija. 20 amžiaus pradžioje šis nedidelis žvejų kaimelis buvo tapęs reikšmingu Europos meno centru, traukusiu rašytojus, filosofus ir menininkus.
R. Narkus primena, kad būtent Hermano Blodės viešbutis buvo vieta, kur susitikdavo žymūs kūrėjai, o Nida garsėjo kaip intelektualinių mainų erdvė.
„Mūsų tikslas – ne atkartoti praeitį, bet suprasti jos vertę ir pritaikyti ją šiandienai. Norime atkurti tą intelektualinį krūvį, kurį Nida turėjo prieš šimtą metų, ir sujungti jį su šiuolaikinėmis idėjomis“, – sako menininkas.
Anot R. Narkaus, ilgalaikis tikslas – kad Nida būtų kultūriškai gyva ne tik vasarą, bet visus metus.
R. Narkus / LRT.lt, E. Blažio nuotr.
„Menas ir kultūra čia veikia kaip variklis, jungiantis kūrėjus, verslą ir bendruomenę. Tai būdas priminti pasauliui, kad kultūra yra mūsų stiprybė ir jungiamoji energija“, – pabrėžia jis.
Pirmasis „Nida Art Foundation“ viešas prisistatymas numatytas birželio 11 dieną, o rugpjūčio pradžioje Nidos gyventojai ir svečiai galės išvysti pirmuosius „Drugelių stoties“ rezidentų kūrinius bei festivalio programą.