Vytautas Viržbickas. Viduje. 2024 / LNDM nuotr.
Vytautas Viržbickas. Viduje. 2024 / LNDM nuotr.

Baigiamasis „Migruojančio muziejaus“ pasakojimas Pamario galerijoje: instaliacija apie žmogaus vidines ribas

Kultūra2025-12-09 14:04pagalPranešimas spaudai
Gruodžio 13 d. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Pamario galerijoje (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa) pristatoma Vytauto Viržbicko instaliacija „Viduje“. Tai baigiamasis trejus metus vykusio projekto „Migruojantis muziejus“ etapas, kurio metu miesto svečiams ir poilsiautojams pristatomas kūrinys, atskleidžiantis, kaip uždaros kurorto erdvės tampa žmogaus vidinių ribų metafora.
Instaliacija apie kurorto uždarumo ir žmogaus vidinių ribų paraleles
Parodą įkvėpė uždaromų kurorto erdvių vaizdiniai. Vasarą jos pulsuoja gyvybe ir atvirumu, o žiemą tarsi persikelia į namus žiemos poilsio. Ši transformacija paskatino autorių giliau svarstyti, kokias vidines ribas žmogus susikuria ir laiko savyje. Išorinis kurorto erdvių pasikeitimas čia tampa žmogaus vidinių virsmų metafora – užsidarymo, ribų kūrimo ir vidinio pasaulio saugojimo.
Pasak autoriaus, parodos idėja tapo dar aktualesnė, politiniame Lietuvos gyvenime atsiradus jėgoms, kurios skaldo ir skatina visuomenę brėžti vis daugiau ribų.
Kaip rašoma LNDM pranešime žiniasklaidai, tvoros metafora pasirinkta neatsitiktinai – tai bene paprasčiausia priemonė atsitverti nuo nepageidaujamų lankytojų. Vis dėlto tvora riboja ne tik kitus, bet ir paties savininko judėjimą bei galimybę matyti platesnį kontekstą. Parodoje pristatomos tvorų interpretacijos kviečia apmąstyti, kokių pavidalų ši struktūra gali įgauti tapdama įvairių emocinių būsenų ir vidinių įtampos taškų atspindžiu.
Vytautas Viržbickas – kūrėjas, konstruojantis asmeninius mitus
Vytautas Viržbickas (1987) Vilniaus dailės akademijoje įgijo skulptūros bakalauro ir magistro laipsnius. Menininkas kūryboje vadovaujasi estetinės pajautos, vizualumo ir metaforinės kalbos santykio principu. Suprasdamas, kaip rizikinga balansuoti tarp fundamentalių vertybių, tokių kaip, pavyzdžiui, pastovumas, meilė, nuoširdumas ar kitos, skulptūrinėmis instaliacijomis jis bando vėl jas priartinti skubančio žiūrovo žvilgsniui.
Tokiu būdu „jausmas“, o ne konceptuali išraiška tampa svarbiausi. Pasak menotyrininkės Danutės Gambickaitės, „daugelis Vytauto kūrinių yra savotiškos asmeninės istorijos, asmeninis asmeninių mitų konstravimas, kurį įkūnija jautriai ir preciziškai suvaldyta forma bei atmosfera“.
Parodos lankymas nemokamas. Ją apžiūrėti iš lauko galima bet kuriuo paros metu. Paroda veiks iki 2026 m. kovo 31 d.

Video rekomendacijos

Neringa tiesiogiai

Loading