Liepos 14 d. V. ir K. Mizgirių galerijoje Nidoje atidaryta archeologijos ir šiuolaikinio meno paroda „Kasdienybės pradžios“. Ją pristatė Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologė Dalia Ostrauskienė. Ši paroda – tai XXX tarptautinio Thomo Manno festivalio „Išniręs laikas. Viltis“ dalis.

Paroda kviečia pažvelgti į priešistorės – prieš 3 tūkst. metų ir anksčiau – gyvenusių žmonių pasaulį per jų kasdienes veiklas, ritualus, kūrinius. Parodoje matyti eksponatai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų, daugiausia – iš pajūrio, bet yra ir iš kitų Lietuvos miestų.

Archeologė Dalia Ostrauskienė akmens amžių tyrinėja jau daugiau nei 30 metų.

„Jaučiu misiją skleisti žinią apie akmens amžių, jo gyventojus, nes dabartiniai žmonės labai mažai apie tai žino. Nida labai turtinga akmens amžiaus palikimu, tik, deja, smėlis sunaikino visą organiką, beje, čia buvo rasta daugiau nei 100 tūkst. indų šukių, organikos, gintaro”, – atkreipė dėmesį archeologė.

Ji pažymėjo, kad vadinamasis Nidos žmogeliukas, atrastas ant šukės akmens amžiaus radimvietėje, yra pirmasis siužetinės dailės pavyzdys Lietuvoje. Ekspozicijoje matyti žmogeliukas (Adomėlis), o šalia – kita figūra (Ievutė). Parodoje galima įžvelgti ir gyvatės, anties galvos bei kitas figūras.

Kokie buvo akmens amžiaus žmonės? „Labai kūrybiški! Štai pirmoje vitrinoje matyti ant beržo tošies uždėta molio masė, derva panaudota kaip klijai ir užklijuota daugybė kiškio dantukų. Galima tik spėlioti, koks tai papuošalas: apyrankė, ar kas prie diržo, nėra analogų. Mane visą laiką stebina, kaip akmens amžiaus žmonės perprasdavo medžiagas ir kokių originalių sumanymų jie pagamindavo. Manau, kad būtent akmens amžiaus žmogus yra tikrasis avangardistas", – teigė D. Ostrauskienė.

Archeologė pabrėžė, kad vienas svarbiausių pajūrio gyventojų medžiotų gyvūnų buvo ruonis.

„Galbūt jiems jis atrodė mistiška būtybė, nes jauniklius veda sausumoje, o gyvena vandenyje”, – svarstė parodos kūrėja.

Ekspozicijoje lankytojai išvys ruonių jauniklių kaukoles, kurios Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose gulėjo daugiau, nei 50 metų, o atrastos jos archeologės Rimutės Rimantienės Šventosios radimvietėje. Mokslininkai iš Torūnės atliko išsamius tyrimus ir nustatė, kad šios ruonio kaukolės buvo specialiai apdirbtos – nupjautas apatinis žandikaulis ir pan. Ruonių kaukolėse matyti naudojimo žymės, galimai prie jų buvo pririštos virvutės ir naudota ritualams, apeigoms. Ruonių dantyse irgi išgręžtos skylutės – dantys verti į vėrinius.

Archeologė pažymėjo, kad Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose saugoma daugybė rastų kaulinių dirbinių, kurie anksčiau naudoti mėsai apdoroti, kailiams gremžti, daugiausia jie pagaminti iš ruonių kaulų. Anuomet ruonių taukai naudoti dagties gamybai, iš neperšlampamos ir vėjo neperpučiamos ruonių odos siūdinti batai, apsiaustai.

Parodoje „Kasdienybės pradžios“ archeologinius pasakojimus lydi menininkės Beatričės Mockevičiūtės kūriniai, jie kviečia sutelkti dėmesį į šviesą bei ją atspindinčius paviršius, kaip ir priešistorės radiniai, atsiskleidžiantys fragmentiškai, per akimirką, formą, ženklą.

Parodos dizainerė Urtė Rimkevičiūtė ne vienerius metus dirba kuriant parodas apie akmens amžių.

„Labai smagu dirbti su akmens amžiaus laikotarpio eksponatais, jie primena, kad ir akmens amžiaus žmogus visada mąstė apie kažką daugiau, kaip, pvz., kirvį sukurti įdomiau, kad būtų kuo įmantresnis. (...) Visada bandai ieškoti, kuo skiriesi nuo akmens amžiaus žmogaus, o atrandi. kad iš esmės – niekuo. Man tai priminimas, kad visi ieško aukštesnės prasmės”, – teigė menininkė.

Ekspozicijoje lankytojai išvys vaizdus iš Vytauto Urbanavičiaus dokumentinio filmo apie 1975 m. tyrimus Nidoje, kuriuos atliko archeologė Rimutės Rymantienė.

Paroda sukurta bendradarbiaujant su menininke Beatriče Mockevičiūte.