Kuršių nerijos nacionalinis parkas supažindina su šiuo metu kurorte žydinčiais viržiais.

Žydintys šiliniai viržiai (Calluna vulgaris) – vieni iš tų augalų, kuriuos lengva pažinti ir nesunku pamilti. Rudeniop, kai pievos pradeda ruduoti, viržynai nusidengia švelniu rožiniai violetinių žiedų kilimu.

Anot Kuršių nerijos nacionalinio parko, tai vėlyvieji medunešiai augalai – rudeniniai bičių ir kamanių maitintojai. Viržių nektaras laukinėms bitėms yra ne tik maistas, bet ir vaistas. Jame esančios aktyvios medžiagos gelbsti nuo parazitinių gyvių.

Kaip pažymi parko direkcija, augalo vardai nemenkai apie jį pasakoja.

„Lietuviškame pavadinime apibūdinimas „šilinis“ – siejamas su augavietėmis – atvirais, šviesiais miškais (šilais). Tuo tarpu „Calluna“ turi graikiškas šaknis – „kallúnō“ reiškia „šluoti“, „valyti“. Lotyniškas žodis „vulgaris“ – reiškia „paprastas“ ir yra dažnas epitetas augalų pavadinimuose, žymintis gerai žinomą, plačiai paplitusią rūšį. Šiaurės Europos kraštuose, kur viržynų gausu, jų šakelėmis ne tik aslas šluodavo, bet ir stogus dengdavo. Žiedais pagalves kimšdavo ir naudojo juos verdant alų. Ir žinoma buvo vertinamas viržių medus – tamsios gintaro spalvos, stipraus aitraus skonio, kvepiantis mišku ir pasižymintis stipriomis antiseptinėmis savybėmis. Viržių medus Lietuvoje retai surenkamas“, – pažymėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovai.

Viržių sąžalyne labai retai aptinkama ir baltai žydinčių augalų.

„Senais laikais Škotijoje buvo tikima, kad baltieji viržiai neša laimę, apsaugo nuo negandų ir auga tik tose vietose, kur fėjų praeita. Paprastieji viržiai sukuria retą ir saugomą Europos Sąjungoje – 2320 Pajūrio smėlynų tyrulių buveinę. Viržynai nėra amžini, palaipsniui jie apauga krūmais, medžiais ir praranda savo savitumą.

Jų išsaugojimui reikalinga žmogaus pagalba. Siekiant viržių buveines palaikyti atviras, taikomos įvairios priemonės: reguliariai šalinami juos stelbiantys augalai, taikomas kontroliuojamas ganymas ar net ugnies panaudojimas, kuris skatina viržių atžėlimą. Kuršių nerijoje viržynai atkuriami iškertant medžius, krūmus bei ganiavos dėka“, – teigė parko atstovai.