Neringos gyventojai ir poilsiautojai pastaruoju metu vis dažniau pastebi lapes ne tik natūralioje aplinkoje, bet ir arčiau žmonių – jos smalsauja, lankosi prie gyvenamųjų vietų, o kartais net nugvelbia paliktus daiktus ar pačios priartėja prie žmonių. Šį kartą dėmesio sulaukė Nidoje poilsiautojos patirta akistata su lape – moteris tikino, kad gyvūnas ją ir kartu buvusį augintinį vijosi bei elgėsi agresyviai. Laimei, incidento metu niekas nenukentėjo, tačiau situacija paskatino diskusijas. Specialistai primena, kaip elgtis susidūrus su laukiniu gyvūnu ir ko nereikėtų daryti.

Įrašu socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Mūsų Neringa“ pasidalinta sekmadienį.

„Nežinau, ar tas pats lapiukas, kuris batus vagia iš terasų, bet vakar, truputį apšiurusi lapė, mane su jaunu, 4 mėn. šuniu užsipuolė ir rimtai užgainiojo“, – pasakojo moteris.

Jos teigimu, lapė išlindo iš krūmų netoli paplūdimio ir šoko link jos ir kartu buvusio augintinio.

„Atrodė agresyvoka, nemenkai išsigandome, nes labai, labai garsiai ir daug lojo ir nesitraukė nuo mūsų, kad ir į kurią pusę bėgom“, – tikino poilsiautoja pažymėdama, kad teko kokias 7 minutes lakstyti Neringos plentu, šiauriau centrinio paplūdimio, nes lapės ketinimai buvo neaiškūs.

„Neveikė nei šaukimas, nei sustojimas, nei ėjimas į ją, ji visą laiką bėgo į mus ir „rovėsi“. Galiausiai sustojo automobilis, žmonės pypsino lapei, bandydami nuvyt, bet jai nė motais buvo, žmonės atidarė duris į mašiną, lapė lipo ant kulnų ir gerieji žmonės mus pasiėmė drauge mašinon, išsivežė iš įvykio vietos“, – kas vyko toliau, pasakojo su lape susidūrusi moteris.

Anot jos, net ir įlipus į automobilį lapė dar kurį laiką bėgo iš paskos – vijosi automobilį.

„Ir tik išgąsčiui praėjus, po visko pagalvojau, kad gal čia tas lapiukas be tėvų likęs siautėja, gal jam pagalbos iš tiesų reikia?“, – klausimą kėlė susirūpinusi moteris.

Šis įrašas patraukė ir kitų Neringos gyventojų bei poilsiautojų dėmesį bei užvedė diskusiją ne tik apie lapes, tačiau ir apie pačių žmonių elgesį.

„Jei žmonių nebijo ir labai agresyvi gali sirgti pasiutlige...“, – komentaruose įspėjo vienas vyras.

Jam į komentarą atsakiusi moteris tikino, kad paskutinis pasiutligės atvejis lapei nustatytas 2015 m. Ignalinos rajone.

„Apšiurusi (nušiurusi) lapė dažniausiai serga ne pasiutlige, o niežais (sarkoptoze), kurie sukelia kailio slinkimą ir odos pažeidimus. O be to, lapės yra labai prisitaikiusios gyventi šalia žmonių, todėl vien tai, kad ji nebijo žmogaus, nereiškia, jog serga pasiutlige“, – komentaruose pastebėjo kita moteris.

„Geradarių iš miesto šėrimo pasekmės. Prijaukintai lapei žmogus tik silpnesnis padaras, iš kurio galima atimti maistą, išvyti iš teritorijos. Nes ji plėšrūnas, dar ir gudrus. Praradusi baimę žmogui, nemokant apsiginti, ji momentaliai maitinimosi grandinėje pasijus viršesnė už žmogų“, – tikino kitas įrašą pakomentavęs vyras.

„Tarp pasienio ir šiaurinio pliažo buvo lapė su trim lapiukais – šeimyna, kiekvieną rytą sutikdavom, gali būti, kad gynė savo lapiukus, gal netyčia kas nutrenkė katrą ir ji saugojo“, – rašė kita poilsiautoja.

„Alkanas lapiukas!“, – spėjo kita komentatorė.

Kita moteris komentare ironiškai teiravosi, galbūt įrašo autorė buvo ne tame pliaže, į kurį galima atsivesti augintinius.

Dar kiti prisiminė ir visą savaitę plačiai aptarinėtą detektyvą dėl dingstančių batų. Juos, anot Neringos poilsiautojų ir gyventojų, savinasi lapiukas vagišius.

„Mano dukros kedai irgi kažkurios lapės oloje tikriausiai įkišti (iš stovyklos Nidoje grįžo be batų)“, – juokavo moteris.

Apie šelmiškai nusiteikusią lapę batų „vagilę“ grupėje „Mūsų Neringa“ pranešta dar pirmadienį.

„Gerb. Nidos poilsiautojai, būkite atidūs, Purvynės gatvėj siaučia nedorėlis lapiukas, naktimis jis firina (vagia, – aut. past.) batus iš terasų“, – tąkart įraše įspėjo ir nedorėlį užfiksavusi poilsiautoja.

Moteris tikino, kad lapiukas pavogtus žmonių batus nešasi į miškelį, ten apgraužia ir palieka.

„Labiausiai mėgsta mūsų paauglių nunešiotus „New Balance“ odinius sportbačius, bet neatsisako ir kitų. Keletą parų trukęs detektyvas – kur naktimis dingsta batai, išaiškintas šiandien, užtikus vagišių su nauju grobiu snape“, – pirmadienio vakarą rašė moteris.

Su šio lapiuko pokštais Nidoje susidūrė ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Andrijana Filinaitė.

Grupėje ketvirtadienį ji pasidalijo pušyne pastebėtų skirtingų batų nuotrauka, bet pažymėjo, kad ir pati ieško dingusios basutės.

„Laba diena. Kadangi pati ieškau lapiuko pavogtos basutės, miškelyje radau dar batų ir šlepetę, gal kažkas pasigedot“, – įraše rašė A. Filinaitė.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) informacija, pastaruoju metu gyventojai vis dažniau pastebi lapes ne tik miškuose ar laukuose, bet ir gyvenamosiose teritorijose, prie namų, sodybose ar net pajūryje. Kartais smalsūs gyvūnai priartėja prie žmonių, apžiūrinėja aplinką ar net nugvelbia paliktus daiktus – pavyzdžiui, batus. Nors toks elgesys gali atrodyti žaismingas ar neįprastas, specialistai primena, kad lapė išlieka laukinis gyvūnas, todėl jos nereikėtų prisijaukinti ar skatinti artintis.

Laukinių gyvūnų pasirodymas miestuose ir gyvenvietėse nėra neįprastas reiškinys. Lapės į žmonių teritorijas atklysta ieškodamos lengviau pasiekiamo maisto, saugesnių vietų ar naujų buveinių. Gyvenvietėse jos gali rasti maisto atliekų, komposto, žmonių paliekamo pašaro gyvūnams ar kitų lengvai prieinamų šaltinių. Be to, dėl besikeičiančios aplinkos ir mažėjančių natūralių buveinių laukinių gyvūnų keliai vis dažniau susikerta su žmonių gyvenamosiomis vietomis.

Pastebėjus lapę, svarbiausia jos nebandyti prisivilioti, maitinti ar liesti. Nereikėtų prie gyvūno artintis, vaikytis, bandyti nufilmuoti iš arti ar kitaip trikdyti – ramybėje palikta lapė dažniausiai pati pasišalina. Taip pat svarbu nepalikti lengvai pasiekiamo maisto, sandariai laikyti šiukšles, pašalinti maisto likučius kiemuose, kad gyvūnas nepradėtų nuolat lankytis toje pačioje vietoje.

Jeigu lapė atrodo sveika, aktyvi ir tiesiog vaikšto gyvenamojoje teritorijoje, dažniausiai žmogaus pagalbos jai nereikia. Tačiau į specialistus reikėtų kreiptis pastebėjus akivaizdžius ligos ar sužeidimo požymius – jei gyvūnas yra apatiškas, sunkiai juda, yra sužeistas, įstrigęs ar elgiasi neįprastai agresyviai. Aplinkos apsaugos departamentas rekomenduoja dėl laukinių gyvūnų, kuriems gali reikėti pagalbos, konsultuotis su LSMU Laukinių gyvūnų globos centro specialistais telefonu +370 605 72837, o esant būtinybei – skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.

Gyventojai taip pat turėtų nepamiršti savo saugumo – net ir atrodanti draugiška ar smalsi lapė nėra naminis gyvūnas. Laukiniai gyvūnai gali nenuspėjamai sureaguoti, ypač jei jaučiasi išsigandę ar yra sergantys. Todėl geriausia taisyklė susidūrus su lape – išlaikyti atstumą, stebėti iš saugios vietos ir leisti jai pačiai grįžti į natūralią aplinką.