Minint Kuršių nerijos nacionalinio parko 35-metį, Kuršių nerijos nacionalinis parkas kviečia iš arčiau pažinti penkis nacionaliniame parke esančius kraštovaizdžio draustinius. Vienas jų – Karvaičių kraštovaizdžio draustinis, kuriame stūkso aukščiausia apželdinta Kuršių nerijos kopa, o pustomas smėlis kadaise iš esmės pakeitė čia gyvenusių žmonių likimus.

Beveik 3 tūkst. hektarų ploto draustinyje saugomas didysis kopagūbris su Vecekrugo, Karvaičių, Skirpsto, Preilos ir Giedružės kopomis, pamario ragai, pajūrio apsauginis kopagūbris, smėlynai bei retos augalų ir gyvūnų rūšys.

Viena ryškiausių šios teritorijos gamtos vertybių – Vecekrugo kopa. Tai aukščiausia apželdinta Kuršių nerijos kopa, siekianti 67,2 metro. Nuo jos viršūnės atsiveria įspūdinga Kuršių marių panorama – matyti Bulvikio, Didysis ir Mažasis Preilos, Pervalkos, Ožkos, Žirgų bei Garbės ragai.

Tačiau Karvaičių kraštovaizdžio draustinis saugo ne tik išskirtinį kraštovaizdį. Tarp Preilos ir Pervalkos esantis Karvaičių kalnas mena vieną skaudžiausių Kuršių nerijos istorijų – iki 1797 metų čia stovėjo Karvaičių kaimas, kurį po ilgos kovos su pustomu smėliu gyventojai buvo priversti palikti.

Ši vieta svarbi ir kultūros paveldui – tai Liudviko Gedimino Rėzos gimtinė. Šiandien jo atminimą saugo netoli Pervalkos gyvenvietės pastatytas paminklas.

Karvaičių kraštovaizdžio draustinis reikšmingas ir biologinei įvairovei. Čia auga retos augalų rūšys, peri urvinės antys bei jūriniai ereliai. Tai vieta, kurioje susipina įspūdingas kraštovaizdis, gamtos vertybės ir Kuršių nerijos istorija.