Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovė Kuršių marių taršos byloje Renata Jatužytė-Mulevičienė tvirtina, kad nevalytas nuotekas į aplinką leidusi „Grigeo Klaipėda“ padarė ne tik daugiau negu 48 mln. eurų įvertintą žalą gamtai, bet ir išvengė beveik 38 mln. eurų mokesčių.

Šiuos skaičius advokatė įvardijo ketvirtadienį Šiaulių apygardos teisme pasakytoje baigiamojoje kalboje Kuršių marių taršos byloje.

Departamento, kuris minėtoje byloje yra civilinis ieškovas, atstovė R. Jatužytė-Mulevičienė teismo prašė iš „Grigeo Klaipėda“ priteisti daugiau nei 48 mln. eurų už gamtai padarytą žalą.

„Prašoma priteisti 48 mln. eurų suma apima tik neteisėtai išleistose, biologiškai nevalytose nuotekose buvusius teršalus. Tai neapima viršnormatyvinių teršalų viršijimo. Tie visi viršnormatyviniai viršijimai yra įvertinti kitoje 2020 m. gruodžio 2 dienos specialisto išvadoje, kurioje jie kartu su visais teršalais, išleistais ir su biologiškai nevalytomis nuotekomis, sudaro beveik 38 mln. eurų išvengto mokesčio už aplinkos teršimą“, – dėstė advokatė.

Anot jos, įvertinus bylos duomenis, galima daryti išvadą, kad „Grigeo Klaipėda“ klastojo nuotekų tvarkymo dokumentus.

„Bendrovė nevedė tinkamos nuotekų apskaitos. (...) Apskaitos dalis, kuri buvo oficiali, kuri buvo pateikiama valstybės institucijoms, buvo klastojama“, – sakė R. Jatužytė-Mulevičienė.

Ji savo kalboje taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad „Grigeo Klaipėda“, teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl galimos Kuršių marių taršos, mėgino išvengti atsakomybės.

„Iš bylos duomenų matyti, kad bendrovė viduje komunikuoja, ieško būdų, kaip išsisukti“, – teigė R. Jatužytė-Mulevičienė.

Pasak advokatės, Kuršių marių taršos istorijai patekus į viešąją erdvę, įmonė „Grigeo Klaipėda“ siekė per žiniasklaidoje pasirodžius straipsnius kvestionuoti taršos dydį, abejoti jos nustatymo metodika – esą bendrovė savo poziciją pateikė kaip ekspertinę.

Bendrovei „Grigeo Klaipėda“ siūloma skirti 5 mln. eurų baudą

Prokurorė Gina Skersinskytė anksčiau prašė teismo „Grigeo“ grupės prezidentą Gintautą Pangonį pripažinti kaltu Kuršių marių taršos byloje ir skirti jam 200 tūkst. eurų baudą.

Valstybės kaltintoja G. Pangonį prašo pripažinti kaltu dėl aplinkosauginių pažeidimų, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, vadovavimo organizuotai grupei. Be prašomos piniginės baudos prokurorė kaltinamajam taip pat siūlo pritaikyti ir baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę ketverius metus dirbti vadovaujamą darbą.

Nevalytų nuotekų leidimu į Kuršių marias kaltinamai įmonei „Grigeo Klaipėda“ prokurorė siūlo skirti 5 mln. eurų baudą, uždrausti reorganizuotis, kol bus įvykdyta bausmė.

Kitiems kaltinamiesiems byloje prašoma skirti pinigines baudas, kurių sumos varijuoja nuo 10 iki 150 tūkst. eurų.

Šios visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusios baudžiamosios bylos kaltinamąjį aktą sudaro daugiau nei 300 lapų. Kaltinimai byloje pateikti 14 fizinių asmenų ir vienam juridiniam asmeniui – įmonei „Grigeo Klaipėda“.

Tarp kaltinamųjų – „Grigeo“ grupės pagrindinis akcininkas G. Pangonis, dabartinis įmonės vadovas T. Eikinas bei dar trys ankstesni šios bendrovės vadovai. Jie kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus.

Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas kilus įtarimams, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su nuotekų tvarkymu susiję „Grigeo Klaipėda“ dokumentai gali būti klastojami.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

„Grigeo Klaipėda“ dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Ikiteisminis tyrimas baigtas 2021 m. rugpjūtį, o baudžiamoji byla perduota teismui 2022 m. sausį.