Vertėtų statyti tiltą į Neringą, sako Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Jeigu važiavimas tiltu būtų mokamas, statybos, anot jo, ilgainiui atsipirktų, o tai esą išspręstų ir nemažai problemų: nebūtų maišoma žuvų migracijai Kuršių mariose, sumažėtų tarša Smiltynės perkėloje, nereikėtų ieškoti keltų kapitonų, kurių esą ir taip trūksta.
Tiesa, kiti politikai mato ir kitokių alternatyvų, kaip keliavimą į Neringą padaryti draugiškesnį gamtai, kaip valdyti atkeliaujančių automobiliais srautus. Neringos savivaldybė nuo šių metų padidino įvažiavimo į Kuršių nerijos nacionalinį parką tarifus: liepos–rugpjūčio mėnesiais įvažiavimas kainuos 50 eurų. Su persikėlimu ši kelionė kainuos apie 80 eurų.
Viena iš priežasčių, kodėl taip padaryta – vietų automobiliams stygius. Nepaisant to, perkėlimas keltais visiems, deklaravusiems gyvenamąją vietą Neringoje – nemokamas, jis subsidijuojamas visų mokesčių mokėtojų lėšomis.
Ar tai teisinga? Ar taip turėtų būti? Nes tiesa tokia, kad kai kurie, deklaravusieji gyvenamąją vietą Neringoje, iš tikrųjų čia gyvena, o kiti gyvena kitur Lietuvoje, bet turi būstą Neringoje ir į kurortą atvyksta pailsėti.
Rekomenduojame
Neringiškiai keliaudami vargsta
Praėjusiais metais žmonių, deklaravusių gyvenamąją vietą Neringoje, perkėlimas keltais į šį kurortą mokesčių mokėtojams atsiėjo apie 2 mln. Eurų, dalyvaudamas „Žinių radijo“ laidoje teigė Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis.
Paklaustas, kodėl mokesčių mokėtojai turi už tai mokėti, meras atsakė: „Mano klausimas, kodėl aš turiu mokėti už Palangos aplinkkelį, kodėl jūs? Aš nevažiuoju į Palangą. Kodėl turiu mokėti už rekonstruotą ir sutvarkytą Birštono tiltą? Galbūt, nevažiuoju į Birštoną. Kodėl turiu mokėti už Druskininkų tiltą, kuris berods antras ar trečias statomas? Kodėl? Statykime tiltą, nekils niekam klausimų, tiltai Lietuvoje nemokami.“
D. Jasaitis aiškino, kad gyvenantieji Neringoje turi vargti su keltais, į juos dažnai netilpti, stovėti eilėse, prarasti daug laiko.
„Klausimo čia netgi nėra“, – apie tai, kodėl mokesčių mokėtojai turi kompensuoti neringiškių perkėlimo išlaidas, kalbėjo meras.
Nepakankamai išnaudojamas viešasis ir vandens transportas
„Problema, turbūt, yra, kad Neringa – ne guminė. Kiekvienais metais yra sumušami keltų perkėlimo rekordai. Kažkada buvo 2,5 tūkst. automobilių per dieną, dabar jau, turbūt, beveik 3,5 tūkst. automobilių per dieną. Ir matome, kiek keltų linijų paleisi, tiek Neringa užkemšama. Aš manau, kad Neringa turi teisę reguliuoti savo eismą ir srautus. Bet aš truputį pasigendu pačios Neringos ir Smiltynės perkėlos pastangų išvystyti alternatyvią infrastruktūrą“, – vertino kitas „Žinių radijo“ laidos dalyvis, Seimo narys, buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Jo įsitikinimu, Neringoje galėtų veikti gamtai draugiškesnis, nedyzelinis viešasis transportas, autobusai galėtų kursuoti dažniau.
„Šiandien dienai yra vos septyni autobusai tarp Smiltynės ir Nidos. Tai tam, kad gyventojai ilgainiui [būtų] prijaukinti prie autobusų, reikia, kad jie kursuotų kas pusvalandį. Kad iš tikrųjų būtų maksimalus patogumas, ir mes tą srautą nuo Neringos nukrausime“, – teigė S. Gentvilas.
Žymi dalis biudžeto
Jis be kita ko pažymėjo, kad rinkliava už žmonių kėlimąsi keltais į Neringą sudaro žymią dalį kurorto biudžeto.
„Ji seniai yra ne ekologinė, nes iš jos nieko neatitenka nacionaliniam parkui tiesiogiai. Nei procentas. Ir ji yra tiesiogiai savivaldybės pajamos ir savivaldybė yra suinteresuota tomis pajamomis“, – kalbėjo politikas.
Bet ar iš principo teisinga turėti miestą Lietuvoje, kur įvažiuojantiems taikomos skirtingos sąlygos? S. Gentvilas vertino, kad bendrai tai – teisinga.
„Europoje nėra nė vienos salos, pusiasalio, kur gyventojai būtų priversti mokėti už sugrįžimą į savo salą. Pas mus ji sutampa su unikalia kurortine teritorija. Kitiems irgi yra interesas atvažiuoti, tai gal čia yra konfliktas. Bet vėlgi ar automobilis yra vienintelė priemonė?“ – kėlė klausimą S. Gentvilas ir svarstė, kad tarp Smiltynės ir Nidos būtų galima keliauti katamaranu, o iš kitų Lietuvos miestų, pavyzdžiui, Šilutės ar Kauno, – kitu vandens transportu.
„Jeigu šita dalis lėšų (lėšų, surinktų už kėlimąsi keltais – Delfi) eitų į alternatyvų kūrimą, tai atrodytų kaip kompleksinis sprendimas. Dabar tai truputį atrodo kaip biudžeto papildymo momentas“, – vertino S. Gentvilas.
D. Jasaitis: valstybės, kurios myli gamtą, stato tiltus
Savo ruožtu Neringos savivaldybės meras teigė, kad geriausia alternatyva keltams būtų tiltas tarp Klaipėdos ir Neringos.
„Visos valstybės, kurios myli gamtą ir saugo gamtą, ir turi tam resursų, stato tiltus. Pasižiūrėkim į skandinavus, kurie labai saugo gamtą, ir ne žodžiais, ne lozungais, ir jie stato tiltus. Tai įrodyta – nekalbam apie žuvų migraciją į Kuršių marias ir atgal, joms maišymą, dyzelinio kuro išmetimą Smiltynės perkėloje šimtais tonų. Yra ir kitų problemų, kad kapitonų mažėja“, – vardijo D. Jasaitis.
Prieš šešerius metus atliktais skaičiavimais, tiltas į Neringą, priklausomai nuo jo dizaino, anot mero, kainuotų nuo 15 mln. eurų iki 23 mln. eurų.
„Tai šiandien dėkim plius 50 proc., tai štai jums ir suma“, – pažymėjo D. Jasaitis.
Net ir pastačius tiltą, važiavimas juo (kaip niekur kitur Lietuvoje), anot mero, galėtų būti mokamas. Tokiu atveju jo statyba, bent jau skaičiuojant pagal ankstesnes kainas, atsipirktų per 15–19 metų.
S. Gentvilas tilto statymui nepritaria
Atsakydamas S. Gentvilui apie rinkliavą, kurios prašoma keliantis keltu, D. Jasaitis paminėjo, kad ji sudaroma iš kelių dalių: apie 30 proc. kainos sudaro Klaipėdos valstybinio uosto mokestis, kita dalis – mokestis Neringos savivaldybei, trečia dalis – dividendai Susisiekimo ministerijai.
Meras taip teigė, kad daugumai keliaujančių – ne rinkliavos dydis yra problema, o eilės vasarą keliaujant į Neringą ar iš jos. Esą norėdami jų išvengti žmonės ieško būdų, kaip deklaruoti gyvenamąją vietą Neringoje ir keliauti be laukimo eilėse.
S. Gentvilo nuomone, tilto į Neringą statyti nederėtų.
„Pasikartosiu, kad Neringa – neguminė. Jeigu mes siekiame, kad čia visi suvažiuotų automobiliais, tai yra klaidingas tikslas. Klaidingas įsivaizdavimas, kad mes turime statyti tiltus, dvigubinti keltų skaičių“, – vertino jis.
Daugiau skaitykite čia.
