Penktadienį Neringoje pranešta ilgai laukta naujiena – Juodkrantės uostui suteiktas statybą leidžiantis dokumentas. Apie tai paskelbta „Infostatybos“ duomenų bazėje. Joje nurodoma, kad gegužės 15 d. išduotas leidimas rekonstruoti statinį, esantį adresu L. Rėzos g. 1D.

Sprendimas reiškia, kad daugiau nei dešimtmetį siekę pradėti projektą Neringos savivaldybės valdininkai pasiekė projektavimo darbų pabaigą – nuo šiol formaliai galima pradėti darbus pakrantėje. Realiai statybos prasidės tuomet, kai bus patvirtintas investicinis projektas, užtikrintas finansavimas ir įvykdytas rangos darbų pirkimas.

Procedūros, susijusios su nauju Juodkrantės uostu, prasidėjo pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje. Detalusis planas pradėtas rengti 2008 m., uosto koncepcija – 2013 m., o techninis projektas užbaigtas 2024 m. Pernai vasarą savivaldybei dar teko iš naujo atlikti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atranką – be šios procedūros statybą leidžiantis dokumentas nebūtų buvęs išduotas.

Techninį projektą rengė transporto infrastruktūros bendrovė „SRP projektas“ (priklausanti „Fegda grupei“). Projektas remiasi 2007 m. architektūrinio konkurso laimėtoja paskelbta G. Janulytės-Bernotienės studijos koncepcija „Naujas krantas“. Projekto autorės – architektės Gražina Janulytė-Bernotienė ir Guoda Zykuvienė.

Neringos meras Darius Jasaitis 2024 m. teigė, kad būtent automobilių srautai šiltuoju metų laiku yra vienas pagrindinių iššūkių pusiasalyje, todėl naujas keleivinių laivų uostas turėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo.

„Bus sudarytos dar geresnės ir įvairesnės galimybės į Neringą vykti vandens transportu, automobilius paliekant kitame krante", – tuomet aiškino D. Jasaitis.

Pastačius Juodkrantės uostą, planuojama reguliariu viešojo vandens transporto maršrutu sujungti kitus Kuršių marių uostus bei prieplaukas.

Prieš porą metų savivaldybės skaičiuota investicijos suma siekė apie 15 mln. eurų. 2025 m. pavasarį meras viešai kalbėjo jau apie daugiau nei 17 mln. eurų sąmatą, įvardydamas, kad galutinę kainą lems rangos darbų pirkimas.

Projekto įgyvendinimui Klaipėdos regiono savivaldybės bendrai numatė skirti 10 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Likusią dalį tikimasi padengti Neringos savivaldybės lėšomis – tikėtina, skolintomis. Pagal galiojantį finansavimo modelį, projektas turi būti užbaigtas iki 2029 m. vidurio – priešingu atveju galėtų atsirasti prievolė grąžinti dalį gautos paramos.

Pagal patvirtintus sprendinius naujoji prieplauka projektuojama kaip dirbtinė sala, į kurią ves tiltas, į šiaurę nuo esamos istorinės Juodkrantės keleivinių laivų prieplaukos. Abi prieplaukas jungs uosto akvatorija. Naujos prieplaukos dydis būsiąs analogiškas dabartinei.

Projekto autoriai teigia, kad uosto pastatas neužstos vertingiausių senųjų Juodkrantės gyvenvietės pastatų – mokyklos, Kurhauzo, vilos „Flora“. Teritorijoje numatoma sukurti ne tik uosto infrastruktūrą, bet ir atvirą visuomeninę erdvę su terasa, želdynais ir rekreaciniais aplinkos elementais.

„Naujasis keleivinių laivų uostas projektuojamas atsižvelgiant į Kuršių nerijos unikalumą ir neabejotinai taps svarbiu susisiekimo, o kartu ir nauju traukos centru Neringoje“, – 2024 m. teigė „SRP projekto“ direktorius Tadas Kasperavičius.