Baltijos jūroje ir Kuršių mariose žydi melsvabakterės: Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai stebi situaciją Baltijos jūroje prasidėjo intensyvus melsvabakterių žydėjimas. Dėl vyraujančių vėjų žydinčios vandens masės gali būti atnešamos prie Lietuvos krantų, todėl mokslininkai ragina poilsiautojus stebėti vandens būklę ir vengti maudytis vietose, kur matomos melsvabakterių sankaupos.

„Šiuo metu Baltijos jūroje stebimas intensyvus melsvabakterių žydėjimas. Palydoviniai duomenys leidžia sekti jų sankaupas ir judėjimą didelėje teritorijoje. Esant palankioms vėjo kryptims, jos gali būti atnešamos prie krantų”, – pasakoja Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkė Diana Vaičiūtė.

Pasak jos, šiuo metu žydėjimas stebimas ir Kuršių mariose. Didžiausi kiekiai – rytinėje marių dalyje, kiek mažesni vakarinėje, ties Kuršių nerija, rašoma KU pranešime žiniasklaidai.

Mokslininkių teigimu, šią savaitę Baltijos jūroje dominuoja melsvabakterės Nodularia spumigena, Aphanizomenon flos-aquae ir Dolichospermum lemmermannii. Kuršių mariose vyrauja mišri melsvabakterių bendrija, kurioje gausu pikomelsvabakterių.

„Didžiausią susirūpinimą kelia Nodularia spumigena, gaminanti toksiną nodulariną. Šis toksinas gali neigiamai veikti vandens organizmus. Didelės žydėjimo sankaupos gali kelti riziką žmonėms ir naminiams gyvūnams“, – perspėja Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkė Donata Overlingė.

Nors ne visos melsvabakterės yra toksiškos, intensyvaus žydėjimo metu mokslininkė rekomenduojama vengti maudytis vietose, kur vandens paviršiuje matomos melsvabakterių sankaupos.

Nors vasarą melsvabakterės dažniausiai siejamos su pavojumi poilsiautojams, mokslininkai pabrėžia, kad jos gali būti ir vertingas biologinių medžiagų šaltinis. Daugelis tokių bakterijų gamina biologiškai aktyvias medžiagas, kurias galima pritaikyti įvairiose biotechnologijų srityse.

„Šiuo metu vykdydami KU Ekscelencijos centro projektą, tiriame Kuršių marių melsvabakterių potencialą pritaikyti biotechnologijoms. Vertiname jų gebėjimą gaminti vertingus antrinius metabolitus, kurie ateityje galėtų būti pritaikomi farmacijos, kosmetikos ar kitose aukštos pridėtinės vertės srityse. Tai pavyzdys, kaip gamtoje vykstantys procesai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nemalonūs, gali teikti naudą“, – sako D. Overlingė.

Mokslininkės primena, kad vandens žydėjimas yra natūralus reiškinys, tačiau jo intensyvumą didina šilti orai, neįprastai aukšta vandens temperatūra.

Birželio 29 d. jūros vandens temperatūra siekė 24 laipsnius, o Kuršių mariose – net 27 laipsniua. Melsvabakterių gausėjimą taip pat skatina ramios meteorologinės sąlygos ir perteklinis maistinių medžiagų kiekis vandens telkiniuose.

Klaipėdos universiteto mokslininkai situaciją Baltijos jūroje ir Kuršių mariose nuolat stebi pasitelkdami lauko tyrimus ir nuotoliu. Vandens kokybę bei melsvabakteres stebėti padeda ir Klaipėdos universiteto Biologijos ir jūrų biotechnologijos bakalauro bei Tvaraus vandens ekosistemų valdymo magistrantūros studijų programų studentai. Kartu su mokslininkais jie dalyvauja lauko tyrimuose, analizuoja mėginius, vertina gautus duomenis.

KU mokslininkai taip pat kuria internetinę aplikaciją, kuri leis patogiai stebėti vandens telkinių būklę iš palydovų. Ankstyvojoje versijoje jau galima matyti tokius rodiklius kaip chlorofilo-a koncentracija. Ji padeda įvertinti vandens „žydėjimo“ intensyvumą.

Programėlė taip pat rodo vandens paviršiaus temperatūrą bei skendinčiųjų medžiagų kiekį. Svarbu paminėti, kad palydoviniai stebėjimai priklauso nuo oro sąlygų – debesuotomis dienomis palydovai negali „matyti“ vandens paviršiaus.

Tačiau vasarą Lietuvoje paprastai surenkama pakankamai informacijos, leidžiančios patikimai stebėti vandens telkinių būklę. Ankstyvoji aplikacijos versija, kurioje jau galima susipažinti su pagrindinėmis funkcijomis, pasiekiama čia: https://balticeye.balteye.eu/.