Paskutiniąją vasaros savaitę Nida pasitinka vėsiais ir rudeniškais orais. Nepaisant to, jog saulėtų momentų – pasitaiko, užsiimti įprasta atostogų pajūryje veikla gali būti sudėtinga: į pliažą atklydusius poilsiautojus pasitinka didelis vėjas ir bangos, o gelbėtojų poste plevėsuoja raudona vėliava, įspėjanti, kad maudytis gali būti pavojinga. Nepaisant to, Nida – ne tik miestelis prie jūros. Net ir lietingomis ar vėsiomis dienomis čia laiką leidžiančių poilsiautojų laukia ne tik įvairios lankytinos vietos ar kvapą gniaužiantys pasivaikščiojimo maršrutai, tačiau ir gausus kultūrinis paveldas. Dalijamės patarimais, ką veikti Nidoje, esant prastam orui.

Į Nidą atvykusių svečių laukia čia įsikūrę penki pagrindiniai muziejai – rašytojo Thomo Manno muziejus, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Nidos žvejo etnografinė sodyba, Mizgirių gintaro muziejus ir Nidos švyturys.

Ant Uošvės kalno Nidoje stūksantis Nobelio premijos laureato vasarnamis neabejotinai gali būti vadinamas Nidos kultūros vizitine kortele.

1930 m. pagal klaipėdiečio architekto Herberto Reissmanno projektą iškilusiame vasarnamyje Mannų šeima praleido tris vasaras (1930–1932 m.).

Vėliau pastato likimas buvo permainingas – nacionalizuotas jis tapo medžioklės nameliu, po karo nukentėjo, tačiau XX a. viduryje buvo suremontuotas. 1995–1996 m. namas restauruotas pagal išlikusius brėžinius ir Mannų dukters Elisabeth prisiminimus, atkuriant autentišką aplinką.

Šiandien čia veikia Thomo Manno muziejus ir kultūros centras. Nuo 2014 m. lankytojams pristatoma atnaujinta ekspozicija, kurioje modernios technologijos padeda ne tik prisiminti Nobelio premijos laureato gyvenimo faktus, bet ir pajusti poetišką vasaros Nidoje dvasią.

Muziejus – ne tik istorinė vieta, bet ir gyvas kultūros centras. Jo erdvėse vyksta kamerinės muzikos koncertai, literatūriniai vakarai, tarptautiniai susitikimai ir kasmetinis Thomo Manno festivalis.

Netoli Thomo Manno muziejaus Pamario gatvėje įsikūręs Kuršių nerijos istorijos muziejus pasakoja apie vietos gyventojų verslus, tradicijas ir žvejybą – čia demonstruojamas netgi unikalus bumbinimo žvejybos būdas.

Į muziejų atvykę lankytojai taip pat gali apžiūrėti akmens amžiaus radinius ir sužinoti apie Nidos pašto stoties istoriją, kuri nuo XVII a. buvo svarbus europinis kelio taškas.

2022 m. ekspozicija atnaujinta, papildyta naujais projektais, tarp jų – „Immanuelis Kantas ir Thomas Mannas: genius loci – regiono dvasia“.

Ant marių kranto, senosios Nidos pietinėje dalyje, stūksanti žvejo sodyba buvo pastatyta 1927 m. Ji sudaryta iš dviejų sujungtų namų – tradicijos, kai kelių kartų šeimos gyvendavo greta, pavyzdys.

Sodybos muziejuje atkurta XIX a. pab. – XX a. pr. žvejų buitis: interjeras, baldai ir rakandai perteikia senųjų gyventojų kasdienybę. 1970 m. sodyba nukentėjo nuo ledonešio, tačiau 1973 m. restauruota ir pritaikyta muziejaus ekspozicijai.

2017 m. ekspozicija atnaujinta su šiuolaikinėmis technologijomis ir kūrybinėmis instaliacijomis, leidžiančiomis lankytojui pajusti tarsi namas būtų gyvas: autentiški daiktai eksponuojami „sustojusio“ judesio momentuose, atspindint kasdienį žvejų gyvenimą.

Naglių gatvėje įsikūręs gintaro muziejus su gintaru lankytojus supažindina tiek menine, tiek moksline prasme bei pasakoja jo kelią iš gamtos į kultūrą.

Ekspozicija integruoja interaktyvias priemones: 3D filmus apie gintarmedžių miškus, virtualią enciklopediją ir praktinius užsiėmimus, leidžiančius pajusti gintaro fizikines bei gydomąsias savybes.

Antro aukšto galerijoje eksponuojami Lietuvos ir užsienio menininkų darbai, o parduotuvėje galima įsigyti papuošalų bei meno kūrinių iš gintaro.

Kaip jau esame rašę, ant Urbo kalno stovintis Nidos švyturys iš toli traukia akį raudonais ir baltais dryžiais, ir tarsi kiekvienam praeiviui meta iššūkį įveikti 132 laiptelius, o tuomet sulaukti atpildo – užburiančių panoramų.

Pušų apglėbtas 29 m aukščio Nidos švyturys ant Urbo kalno (51 m) buvo pastatytas 1953 m. Gelžbetoninis švyturys laivams siunčia baltos šviesos signalus, kurie jūroje matomi net už 41 km. Jo blyksniai informuoja jūreivius, kad čia nėra uosto. Žibintai tamsoje skleidžia signalus ne tik jūros, bet ir marių keliautojams.

Užlipę į patį viršų lankytojai išvys Baltijos jūrą, Kuršių marias, Ventės ragą, o kai oras geras – net Klaipėdos dangoraižius. Iš viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės Nidos grožiu galima gėrėtis ir gėrėtis.

Aplankius Nidos švyturį, keliautojų laukia ir pats Urbo kalnas bei jo aplinka. Ši vieta – valstybės saugomas geomorfologinis gamtos paminklas ir viena aukščiausių Kuršių nerijos kopų (apie 50 m virš jūros lygio).

Tai dalis Didžiojo kopagūbrio ruožo, o XIX a. pabaigoje jo apželdinimas sustabdė smėlio judėjimą, apsaugodamas Nidos kaimą, pašto stotį ir mūrinį švyturį.

Kalno šlaituose galima rasti miškelį su pušimis, beržais ir gluosniais, kurie suteikia natūralią užuovėją smėliui. Urbo kalnas yra puiki vieta pasivaikščiojimams – čia vingiuoja pėsčiųjų takai, vedantys prie švyturio, apžvalgos aikštelių ir marių pakrančių, o keliaujant jais galima rasti ir informacinių lentelių, pasakojančių apie Kuršių neriją ir jos aplinką.

Nuo kalno viršaus atsiveria panoraminiai vaizdai į Nidą, Kuršių marias ir gretimas kopas, todėl ši vieta traukia tiek gamtos mylėtojus, tiek fotografus.

Urbo kalnas simbolizuoja Nidos naujo gyvenimo pradžią ir gamtos bei žmogaus sąveiką – čia galima pajusti tiek istorijos, tiek gamtos grožį vienu metu.

Parnidžio kopa – vienintelė Kuršių nerijos nacionaliniame parke išlikusi pustomų kopų grandinė, nuo kurios atsiveria Grobšto rezervato smėlynai. Šviesus smėlis nuolat juda vėjo gūsiais, o tvirti varpiniai augalai sulaiko smėlio judėjimą ir sudaro užuovėją mažesniems augalams.

Naujasis 1,1 km pažintinis takas veda nuo Neringos sporto mokyklos iki Saulės laikrodžio, juo galima patogiai pasiekti kopą ir apžvalgos aikšteles. Takas pritaikytas vaikų ir neįgaliųjų vežimėliams, jame įrengti suoliukai, informaciniai stendai bei interaktyvus meninis akcentas „Supilk kopą“. Dviračiais čia važiuoti draudžiama. Šiaurinėje dalyje kopagūbris apželdintas kalnapušėmis, pietinėje – natūraliai pustomos baltosios kopos, o nuo regyklų atsiveria vienos gražiausių Kuršių nerijos panoramų.

Nida žavi ne tik gamta, bet ir aktyviu kultūriniu gyvenimu, todėl lietingą dieną ar ramesnį vakarą verta leisti miestelio kultūros objektuose.

Neringos biblioteka – daugiau nei vieta knygoms. Ji reguliariai rengia literatūros vakarus, kūrybines dirbtuves, parodas ir edukacines programas, supažindinančias su Kuršių nerijos istorija bei vietos kūryba. Čia galima pasinerti į intelektualią aplinką arba tiesiog ramiai paskaityti.

Mieste veikia kelios bažnyčios, įskaitant Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią ir Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią. Be religinės paskirties, jos yra architektūros ir kultūros paminklai: čia vyksta koncertai, bendruomenės renginiai bei įvairūs kultūriniai susitikimai.

Nidos kultūros ir turizmo centras „Agila“ – Nidos renginių epicentras. Čia vyksta koncertai, kino seansai, meno parodos, kūrybinės dirbtuvės ir tarptautiniai projektai. „Agila“ suteikia galimybę pažinti šiuolaikinį Nidos kultūrinį gyvenimą, susipažinti su vietos menininkais ir aktyviai dalyvauti kūrybiniuose procesuose.

Nida garsėja ir meno kolonija, kurioje kasmet reziduoja dailininkai, fotografai, muzikai ir rašytojai. Kolonijos kūrybinė aplinka įkvepia naujoms idėjoms, o miestelyje galima rasti jų parodas ir instaliacijas, kurios dažnai integruojamos į vietos kultūrinį gyvenimą. Tai puiki proga susipažinti su šiuolaikine menine Nidos tradicija ir pamatyti, kaip gamta įkvepia kūrybą.

Šie objektai – puiki vieta pabėgti nuo prasto oro, bet kartu ir unikali galimybė įsilieti į gyvą ir įvairialypį Nidos kultūros pasaulį.

Daugiau Neringoje vykstančių renginių galite rasti čia ir renginių kataloge.