Į Kuršių nerijos dviračių takus kasmet plūsta vis daugiau dviratininkų, tačiau kartu daugėja ir klausimų dėl jų saugumo – medikai, policija bei gelbėtojai fiksuoja įvairius incidentus, o viena šių metų nelaimė Neringoje baigėsi dviratininko mirtimi. Apie dviračių take nutinkančias nelaimes pasakoja ne tik medikai ir savivaldybės atstovai, bet ir paplūdimiuose dirbantys gelbėtojai. Tuo metu savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinta infrastruktūra pritaikyta saugiam važiavimui, tačiau nemažai kas priklauso ir nuo pačių eismo dalyvių elgesio.

Jau rašėme, kad Neringos paplūdimiuose dirbantys gelbėtojai vasaros sezonų metu susiduria su įvairiomis situacijomis. Nors apie jų darbą dažniausiai kalbama nelaimių paplūdimyje ar vandenyje kontekste, kasdienybėje jiems tenka tvarkytis ir su kitokiais incidentais.

Dar rugpjūčio pradžioje kalbinti gelbėtojai tikino, kad vienas dažnesnių iššūkių pastaruoju metu – nelaimės dviračių take. Pašnekovai pasakojo, kad poilsiautojai susižeidžia važiuodami dviračiais, paspirtukais ar riedučiais.

„Neringoje yra tas naujas dviračių takas ir tikrai į savaitę nežinau po kiek įvykių mes turime – žmonės nukrenta, apsibrozdina, galvą susimuša“, – pasakojo ilgametis Neringos paplūdimių gelbėtojas Marius Marcinkus.

VšĮ Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro (Neringos PSPC) atstovų teigimu, vasaros sezono metu įstaiga pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikia tiek Neringos gyventojams, tiek kurorte poilsiaujantiems asmenims. Tačiau tikslios statistikos apie pacientus, susižalojusius važiuojant dviračiais, elektriniais paspirtukais ar riedučiais, įstaiga pateikti negalėjo, mat tokie duomenys nėra kaupiami kaip atskira statistinė kategorija.

„Vis dėlto vasaros sezono metu pastebime, kad dėl aktyvaus judėjimo dviračių takais ir padidėjusio poilsiautojų srauto kreipiamasi dėl įvairių traumų, patirtų važiuojant dviračiais ar kitomis mikrojudumo priemonėmis“, – tikino Neringos PSPC atstovai.

Tuo tarpu Klaipėdos apskrities Greitosios medicinos pagalbos tarnybos duomenimis, nuo vasaros pradžios iki rugpjūčio 7 d. gauti 22 iškvietimai, susiję su dviračių, elektrinių paspirtukų ar riedučių traumomis Neringoje.

Nors iškvietimų dėl traumų medikai sulaukė gerokai daugiau, į policiją dėl eismo įvykių, kuriuose buvo sužaloti dviratininkai ar elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, kreiptasi kiek mažiau.

„Neringos PK pareigūnų duomenimis, 2026 m. nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 10 d. Neringoje užregistruoti 4 eismo įvykiai, kuriuose buvo sužaloti dviratininkai ar elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai. Vieno eismo įvykio metu dviratininkas žuvo (atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d.)“, – nurodė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Klaipėdos apskr. VPK).

Primename, kad minima nelaimė, kurios metu žuvo dviračio vairuotojas, įvyko gegužės 30 d.

Policijos duomenimis, Neringos savivaldybėje, kelio Nida–Smiltynė 24-ajame kilometre, dviračiu važiavęs 1983 metais gimęs vyras nulėkė nuo kelio ir trenkėsi į medį. Per eismo įvykį jis žuvo.

Panaši nelaimė Neringoje įvyko ir prieš dvejus metus – 2024-ųjų liepą.

Tąkart Nidoje leisdamasi nuo vadinamojo Bažnyčios kalno žuvo 34-erių metų dviratininkė.

Neringos savivaldybės atstovai pažymėjo, kad praėjusiais metais eismo įvykiuose Neringoje nukentėjo 41 dviratininkas, 2 elektrinių paspirtukų vairuotojai ir vienas riedlentininkas. Išsamių šių metų duomenų savivaldybė kol kas neturi.

Jų teigimu, prasidedant vasarai ties Juodkrante įvykusi ir žmogaus mirtimi pasibaigusi skaudi nelaimė dar kartą priminė, koks svarbus yra saugaus greičio pasirinkimas, ypač miškingose, vingiuotose kelio atkarpose.

Anot Neringos PSPC, vasaros mėnesiais didžiąją dalį besikreipiančių pacientų sudaro poilsiautojai, nes vasaros metu jų skaičius kurorte ženkliai išauga. Visgi, ar dažniau susižeidžia poilsiautojai, ar vietiniai gyventojai, įstaiga atsakyti negalėjo.

„Dažniausiai nustatomi nubrozdinimai, minkštųjų audinių sumušimai, žaizdos, galūnių patempimai, rečiau – kaulų lūžiai ar galvos traumos“, – dėl kokių patirtų traumų kreipiamasi į įstaigą, nurodė Neringos PSPC.

Tą patvirtina ir Klaipėdos apskrities GMPT. Jų teigimu, dažniausiai pasitaikančios traumos – rankų, kojų sumušimai, nubrozdinimai, išnirimai, lūžiai, galvos sričių sužalojimai.

Tuo tarpu gelbėtojas M. Marcinkus ir Neringos gelbėtojų vadovas Gintaras Kuprys jau anksčiau pasakojo, kad kartais tenka susidurti ir su itin rimtomis traumomis.

„Su riedučiais, su dviračiais, su paspirtukais. Būna tokių stiprių įvykių, su atvirais lūžiais“, – anksčiau tikino M. Marcinkus.

Jam antrino G. Kuprys, pažymėdamas, kad dar rugpjūčio pradžioje vieną prie jo nukritusį vyrą į gydymo įstaigą išgabeno greitoji.

Pasiteiravus, kokios dažniausiai Neringos dviračių take nutinkančių traumų priežastys, Neringos PSPC atstovai patikino, kad traumos kyla dėl visiems gerai žinomų priežasčių.

„Dažniausios traumų priežastys – nepasirinktas saugus greitis, neatidumas, staigūs manevrai, nepakankamas atstumo laikymasis, nesaugus lenkimas, naudojimasis mobiliuoju telefonu važiuojant, taip pat apsaugos priemonių, ypač šalmo, nenaudojimas“, – patikino Pirminės sveikatos priežiūros centras.

Anot Neringos savivaldybės atstovų, probleminių situacijų pasitaiko vietose, kur susikerta ar labai priartėja pėsčiųjų ir dviratininkų srautai, taip pat ten, kur dviratininkai nepaiso nustatytų eismo ribojimų.

„Vienas tokių pavyzdžių – atnaujinta Pervalkos pėsčiųjų tako link jūros atkarpa, kurioje dviračių eismas draudžiamas, tačiau dalis dviratininkų šio reikalavimo nepaiso“, – tikino Neringos savivaldybė, pažymėdama, kad žvelgiant plačiau, viena pagrindinių problemų išlieka per didelis greitis ir neatsargus važiavimas.

Klaipėdos apskrities GMPT atstovai papildė, jog jų turimais duomenimis, daugiausia šią vasarą nukentėjo vaikai ir paaugliai.

Primename, kad per Kuršių nerijos nacionalinį parką vingiuojantis takas – dalis Europos dviračių takų tinklo, EuroVelo maršruto EV10 „Hanzos žiedas“. Bendras jo ilgis nuo Smiltynės iki Nidos – apie 50 kilometrų.

Seniausios tako atkarpos buvo nutiestos dar 1978–2007 metais ir dešimtmečius sulaukdavo tik būtinojo remonto – jų plotis siekė vos 1,5–2 metrus, kas kėlė realų pavojų dviratininkams.

Tako rekonstrukcija vyko dviem etapais. 2022–2023 m. atnaujinta 13,5 km atkarpa nuo Smiltynės iki Juodkrantės, ji oficialiai atidaryta 2024-ųjų birželį. Likusi, apie 22 kilometrų ilgio atkarpa nuo Juodkrantės iki Pervalkos, Preilos ir jūros link, baigta rekonstruoti 2024 metų rudenį – darbai užbaigti mėnesiu anksčiau, nei buvo planuota.

Naujasis takas – 2,5–3,5 metrų pločio, asfaltuotas, įrėmintas bortais.

Neringos savivaldybės atstovai pažymėjo, kad atnaujinus per Kuršių neriją einantį dviračių taką, dviratininkų srautai pastebimai išaugo.

„Džiaugiamės, kad atnaujinus per Kuršių neriją einantį dviračių taką, dviratininkų srautai pastebimai išaugo, tačiau didesni srautai reiškia ir didesnę riziką, todėl labai svarbus ne tik infrastruktūros saugumas, bet ir pačių eismo dalyvių elgesys“, – pabrėžė Neringos savivaldybė.

Savivaldybė primena, kad Neringos dviračių takai pirmiausia yra rekreaciniai – skirti ramiam ir saugiam važiavimui.

„Jais naudojasi labai daug šeimų su vaikais, įvairaus amžiaus ir skirtingos patirties dviratininkų. Tai nėra lenktynių trasa, todėl saugus greitis ir dėmesys kitiems eismo dalyviams čia yra ypač svarbūs“, – pabrėžė Neringos savivaldybė.

Pasiteiravus, ar savivaldybė sulaukia gyventojų ar poilsiautojų nusiskundimų dėl dviračių takų saugumo, Neringos valdžios atstovai patikino, kad gaunama pastabų ir siūlymų dėl eismo organizavimo, ženklinimo ar atskirų probleminių vietų.

„Juos vertiname ir, esant poreikiui, ieškome papildomų sprendimų“, – pridūrė Neringos savivaldybės atstovai.

Anot jų, pagrindinė problema, kurią pastebi, nėra pačių atnaujintų takų būklė.

„Infrastruktūra yra pritaikyta saugiam važiavimui, tačiau saugumas labai priklauso nuo pačių eismo dalyvių elgesio – pasirinkto greičio, dėmesingumo, ženklų laikymosi ir pagarbos kitiems tako naudotojams“, – tikino savivaldybė, pažymėdama, kad turimi duomenys bus apibendrinami pasibaigus vasaros sezonui. Tuomet bus vertinama, ar reikalingos papildomos saugumo priemonės ir kur jos būtų reikalingiausios.

Neringos savivaldybės atstovų teigimu, pastaraisiais metais Neringos pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra buvo nuosekliai atnaujinama, todėl didžiausią dėmesį šiandien tenka skirti ne tik pačiai infrastruktūrai, bet ir eismo dalyvių elgesiui.

„Savivaldybė reaguoja į problemines vietas – tik pėstiesiems skirtuose takuose papildomai įrengiami ženklai, aiškiau pažymintys, kad dviračių eismas draudžiamas.

Savivaldybės valdomuose takuose, kur tai reikalinga, dviratininkų judėjimo kryptys atskiriamos ištisine linija (pavyzdžiui, dviračių take Nida–Preila–Pervalka)“, – nurodė savivaldybė.

Jie taip pat priminė, kad, pavyzdžiui, Nidos marių krantinėje yra draudžiamas elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių eismas.

„Pamario gatvėje kelkraščiuose įrengti dviračių takai, pažymėtos jų judėjimo kryptys. Periodiškai kartu su policijos pareigūnais vykdomos kontrolės priemonės, kurių metu tikrinama, kaip dviratininkai ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai laikosi taisyklių“, – komentavo Neringos savivaldybė.

Tuo tarpu, anot savivaldybės, ties Preila ir Pervalka buvo pašalintos anksčiau prie įvažiavimų į taką buvusios metalinės užtvaros. Jos, kaip nurodo Neringos valdžios atstovai, buvo įrengtos prieš kelis dešimtmečius tam, kad į miško bei dviračių takus nepatektų automobiliai.

„Šiuo metu vertinama, kokiomis kitomis, saugesnėmis priemonėmis aiškiai parodyti vairuotojams, kad įvažiavimas į dviračių taką draudžiamas“, – pridūrė savivaldybė.

Savivaldos atstovai taip pat pažymėjo, kad itin svarbus ir abipusis supratimas bei dėmesingumas.

„Dviratininkai turi pasirinkti saugų greitį, būti atidūs vieni kitiems ir pėstiesiems, paisyti ženklų.

Kartu norime priminti, kad takas, jungiantis Nidą, Preilą ir Pervalką, yra dviračių takas, todėl pėsčiųjų taip pat prašome būti dėmesingais, neužimti viso tako pločio ir sudaryti galimybę dviratininkams saugiai pravažiuoti“, – komentavo Neringos savivaldybės atstovai.

Policija pabrėžia, kad prevencinės ir kontrolės priemonės, skirtos dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismo saugumui užtikrinti Neringoje, vykdomos intensyviai. Pavyzdžiui, laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 10 d. surengta apie 30 tokio pobūdžio tikslinių priemonių.

„2026 m. minimu laikotarpiu Neringoje yra pradėtos 96 administracinės teisenos dėl įvairių dviratininkų ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų užfiksuotų KET pažeidimų (pagal LR ANK 428 str.), tarp jų daugiausia dėl saugos šalmų nedėvėjimo, užfiksuota ir 14 neblaivių šių transporto priemonių vairuotojų (pagal LR ANK 428 str. 7 ir 8 d.)“, – statistika dalijosi Klaipėdos apskr. VPK.

Palyginimui, praėjusiais metais nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., policijos duomenimis, Neringoje buvo užregistruoti 3 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo ir nukentėjo dviračių vairuotojai (žuvusiųjų nebuvo), bei užfiksuoti 23 įvairūs dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų padaryti KET pažeidimai, tarp jų – 15 neblaivių šių transporto priemonių vairuotojų (pagal LR ANK 428 str. 7 ir 8 d.).

Kokias pagrindines saugaus važiavimo taisykles primintų poilsiautojams ir gyventojams ir ką jiems rekomenduotų, teiravomės ir medikų, ir policijos, ir savivaldybės atstovų.

Pasak Neringos policijos pareigūnų, dviračiai ir elektrinės mikrojudumo priemonės yra ekologiškos ir labai tinkamos transporto priemonės itin saugomoje Kuršių nerijoje, tačiau jų vairuotojai turėtų paisyti visų šių transporto priemonių eismą reglamentuojančių Kelių eismo taisyklių, dėvėti šalmus ir kitas jų matomumą bei saugumą gerinančias priemones.

„Rekomenduojama būti atidiems ir stebėti kelio ženklus bei ženklinimą – pavyzdžiui, Neringoje yra zonų, kuriose elektrinių mikrojudumo priemonių eismas yra draudžiamas. Visiems eismo dalyviams rekomenduojama būti atidiems ir gerbti vieni kitus kelyje“, – dalijosi Klaipėdos apskr. VPK atstovai.

Kaip nurodė Neringos savivaldybė, pirmiausia reikėtų pasirinkti saugų greitį ir jį sumažinti ten, kur daugiau žmonių, sankryžose, gyvenvietėse ar prastesnio matomumo vietose.

„Važiuojant svarbu stebėti aplinką, nelenkti rizikingai, iš anksto perspėti apie ketinimą lenkti ar keisti važiavimo kryptį ir laikytis kelio ženklų“, – papildė savivaldybė.

Valdžios atstovai taip pat kreipėsi į aktyvaus laisvalaikio mėgėjus – prašo nevažiuoti dviračiais ten, kur jų eismas draudžiamas, o važiuojant grupėje – judėti viena eile, o ne greta vienas kito kalbantis ir užimant didžiąją tako dalį.

„Taip paliekama pakankamai erdvės saugiai prasilenkti ir aplenkti kitus eismo dalyvius“, – paaiškino, pridurdami, kad saugiausia yra tada, kai visi eismo dalyviai elgiasi prognozuojamai, yra dėmesingi vieni kitiems ir gerbia bendrą erdvę.

Neringos PSPC ir Klaipėdos apskrities GMPT rekomendacijos poilsiautojams ir gyventojams taip pat išliko panašios: laikytis KET, dviračių takų ženklinimo, kelio ženklų bei šviesoforų, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į žmonių srautą, dėvėti apsauginius šalmus, o vaikams – ir kitas apsaugos priemones, vengti naudotis telefonu važiuojant, būti ypač atidiems lenkiant kitus eismo dalyvius bei kelių susikirtimo vietose, pasirūpinti, kad dviratis ar kita judėjimo priemonė būtų techniškai tvarkinga.

GMPT medikai dar pridūrė, kad niekada nereikėtų važiuoti apsvaigus, o važiuojant tamsiuoju paros metu reikėtų nepamiršti naudoti žibintus ir atšvaitus.