Nidoje netyla aistros dėl planuojamų rekonstruoti pastatų. Šį kartą vietos bendruomenės pasipiktinimo sulaukė planuojama „Nidos bangos“ rekonstrukcija. Naujų apartamentų kompleksas statomas istoriškai brangioje vietoje, o svarbiausia, aktyvių gyventojų įsitikinimu, bus drastiškai keičiama marių panorama, kuri yra saugoma kultūros paveldo.
Kaip buvo skelbiama prieš kelias savaites išplatintame pranešime, į „Nidos bangos“ objektą iki 2026 m. pabaigos bus investuota daugiau nei 20 mln. eurų, tačiau ne visiems Neringos gyventojams patiko vystytojų pristatyti planai.
Reaguodami į socialiniuose tinkluose kilusias diskusijas, naujieji projekto savininkai sukvietė į projekto pristatymo popietę, kurioje, nors dalyvavo tik keli vietos gyventojai, tvyrojo karšta atmosfera.
Į viešas diskusijas įsitraukė ir naujasis Neringos savivaldybės architektas Laimonas Bogušas teigdamas, kad pristatytos vizualizacijos – tai tolima ateitis, rekonstrukcijai jokie leidimai nėra išduoti, o pastate šiuo metu vyksta paprastasis remontas.
Renginio metu oficialiai prisistatę naujieji projekto savininkai – gerai žinomas vietos verslininkas Andrius Emde ir nekilnojamojo turto vystytojų „Citus group“ direktorius Mindaugas Vanagas teigė šį projektą neseniai perpirkę iš ankstesnių vystytojų ir tikisi rasti kontaktą su bendruomene.
„Mes esame vieši ir atviri, mūsų tikslas nėra kažką slėpti, mes esame atviri kaip įmonė. Mokame ir suprantame, ką darome. Šis susitikimas yra apie viešumą. Tai nereiškia, kad mes keisime, ką kiekvienas žmogus pasakys, bet mes girdime, ką kalba visuomenė“, – renginio metu teigė M. Vanagas.
A. Emde, šiuo metu einantis vadovo pareigas 14-oje įmonių, kurių didžioji dalis registruota Neringos mieste, žada, kad po rekonstrukcijos „Nidos banga“ veiks visus metus, čia bus įrengtas SPA kompleksas, restoranas.
Teigta, kad šis objektas prisidės prie ilgesnio sezono Nidoje. Renginio metu verslininkas pabrėžė, kad jo tikslas – sukurti visus metus veikiančias vietas, tad netrukus „Auksinių kopų“ komplekse bus atidarytas būtent tokio veikimo principo restoranas.
Nidoje ne sezono metu iš maitinimo vietų veikia tik „Kuršis“, „Tik pas Joną“ ir „Malkinė“ (savaitgaliais). Baigiamame rekonstruoti „Agilos“ centre taip pat įsikurs kavinė, jai ieškomi nuomininkai. Planuojama, kad kavinė veiks ištisus metus.
Portalas „Kas vyksta Neringoje“ peržiūrėjo dokumentus, susijusius su projektą valdančia UAB „Project 19“. Ji įsteigta 2023 m. pavasarį. Tų pačių metų birželį A. Emde tapo šios įmonės direktoriumi, panašiu metu įmonė nusipirko statinius Skruzdynės g. 2, o jau 2024-03-25 įmonės visuotinio susirinkimo protokole nurodyta, kad anksčiau fiziniam asmeniui priklausę 49 proc. įmonės akcijų priklauso UAB „Martin Idea“, kurios vienintelis akcininkas nuo 2020-ųjų yra A. Emde.
Kitos UAB „Project 19“ akcijos priklauso UAB „Magnus Investments“ (18 proc.), UAB „AKM Finance“ (18 proc.) ir UAB „AR Finance“ (15 proc.). Nuo šių metų kovo įmonei vadovauja Šarūnas Tarutis, kuris yra ir „Citus“ investicijų bei analizės vadovas.
Gyventojai nepritarė objekto vaizdui iš marių pusės
Diskusijos metu didžiausias gyventojų nerimas ir dėmesys buvo dėl siūlomo pastato išvaizdos iš marių pusės. Aktyvi bendruomenės narė, žurnalistė, Neringos kultūros almanacho „Dorė“ redaktorė Raimonda Meyer-Ravaitytė pažymėjo, kad pastačius tokį objektą bus sudarkyta Kuršių marių krantinės išklotinė ir pažadėjo dėl to kovoti.
„Šiandien mes esame negirdimi, nes mes esame vietiniai gyventojai, kurie nesupranta, kaip tie nekilnojamojo turto vystytojai yra įsisukę čia. Kuršių nerija nėra nekilnojamojo turto vystytojų vieta, tai yra gamtos šventovė. Šiame pastate tapė šimtai dailininkų. Mes tikrai netylėsime ir kilsime į kovą prieš praeities ženklų naikinimą. Gerbkite šio krašto istoriją, vyrai, atsimerkite“, – susitikime emocingai reagavo 35-erius metus Neringoje gyvenanti moteris.
Neringiškė pastebėjo, kad pagrindinė problema siūlomame architekto Luko Rekevičiaus projekte – drastiškai keičiama marių panorama, kas yra viena iš šios teritorijos vertingųjų savybių, saugomų kultūros paveldo.
„Nežiūrint to, kad didžioji dalis Hermanno Blodės viešbučio buvo nugriauta, sovietmečiu lietuvių architektai turbūt buvo matę prieškario atvirutes, nes jų architektūrinis sprendimas (verandos linija marių siluete, plokščias stogas) kažkuo primena legendinio viešbučio verandą, kurios reikšmė žymiajai menininkų kolonijai, Nidai, europinei meno istorijai, kultūros atminčiai yra nekvestionuotina“, – teigė. R. Meyer-Ravaitytė.
Ji yra įsitikinusi, jog tokioms visuomenei reikšmingoms ir jautrioms teritorijoms planuoti bei ten esantiems pastatams rekonstruoti, turėtų būti skelbiami architektūriniai konkursai.
Kita vietos gyventoja pastebėjo, kad siūlomi architektūriniai sprendimai neįsipaišo į Nidos pakrantės statinių vaizdą.
„Tai, ką jūs nupiešę esate, mes tuos paveikslus matome dešimt metų. Juos jau paišė, kai pastatą valdė Šiaulių bankas. Nėra duoti jokie leidimai. Jūsų nupaišyti pastatai visiškai neįsipaišo į esamą Nidos krantinės vaizdą“, – komentavo gyventoja Algima.
Statinį projektavęs architektas L. Rekevičius pastebėjo, kad nors Kuršių marių išklotinė ir saugoma, bet ją darko sovietiniai pastatai.
„Mes projektuojame mažiau kvadratinių metrų nei galime, atveriame daugiau marių vaizdo nei yra dabar, mes turime šios projektų idėjos patvirtinimą architektų taryboje“, – savo darbą gynė architektas.
Žada parduoti muziejaus dalį už savikainą savivaldybei
Verslininkai susitikimo metu papasakojo, kad jie, norėdami atverti visuomenei komplekse esantį istorinį ir kultūros paveldo registre įtrauktą pastato dalį, kur veikė muziejus, pasiūlė jį įsigyti Neringos savivaldybei.
„Mes suprantame, kur atėjome, ką norime daryti. Mes norime daryti gerai, pagerbti atminimą, nes suprantame, kokio lygio centras čia buvo, kiek menininkų pritraukė. Mes turime nepardavę patalpų, kur norime, kad veiktų muziejus. Mes pasiūlėme savivaldybei nusipirkti, kad būtų atverta visuomenei. Jei Neringos taryba priims sprendimą, mes pigiau parduosime savivaldybei už savikainą, kad būtų atkurtas Hermano Blodės muziejus ir jis priklausytų visuomenei“, – teigė M. Vanagas.
Susitikimas inicijuotas po pasisakymų feisbuke
Viešai paskelbus apie projekto vystymą, socialiniame tinkle „Facebook“ kilo aršios diskusijos, į kurias įsitraukė ir naujai Neringos savivaldybėje pradėjęs dirbti vyr. architektas. Po jo viešo pasisakymo ir surengtas susitikimas su gyventojais. Pateikiame L. Bogušo įrašo tekstą:
„Netikėtai, matant viešoje erdvėje sklindančius pasisakymus, reakcijas ir klausimus, pribrendo poreikis pasisakyti arch-procesų Nidoje tema. Pasisakyti kaip mažiau nei prieš mėnesį iškeptam ir vos kojas apšilusiam Neringos vyr. architektui.
Konkrečiai šįkart kalba apie „Nidos bangos“ pastatų kompleksą Skruzdynės g. 2. Natūralu, kad viešoje erdvėje kyla klausimų, matant vykstančius statybos darbus, apie kuriuos aiškios informacijos nėra.
Kas vyksta su „Nidos banga“? Pastatas Skruzdynės g. 2 remontuojamas. Reikia pripažinti – teisiškai dabar vykdomiems darbams (poilsio paskirties pastato paprastasis ir kapitalinis remontas) statybos leidimas nėra privalomas. Bet kokie kiti darbai – rekonstravimas, pastato ar jo dalies paskirčių keitimas galės būti vykdomas tik nustatyta tvarka gavus privalomus leidimus. Procesą stebi Neringos savivaldybė atsakingi asmenys, įskaitant ir atsakingus už triukšmingų statybos darbų vykdymo (ypač – vasaros metu) kontrolę.
Apie viešojoje erdvėje plačiai reklamuojamus parduodamus apartamentus. Tai, kas reklamuojama kaip parduodami apartamentai prie Kuršių marių esančiame korpuse – tolimi ateities planai. Galiu tik informuoti, kad Neringos savivaldybė administracija nėra išdavusi jokio statybos leidimo šiai rekonstrukcijai, o ir tokio prašymo kol kas nesam gavę.
Lygiai taip pat nėra baigta projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo procedūra. Taigi, komplekso pastatų rekonstravimo ir remonto projektavimas de jure yra pačioje pirminėje stadijoje, o statybą leidžiančių dokumentų gavimas – laiko prasme neapibrėžtoje ateityje. Šis pasisakymas nėra rekomendacija nepirkti patalpų reklamuojamame objekte, tačiau kada (kokios ir ar) parduodamos patalpos atsiras – klausimas retorinis“, – rašė Neringos vyr. architektas.
Statytojų planai
Kaip jau buvo skelbta, nekilnojamojo turto projektų kompanija „Citus“ Nidoje vykdo projektą „Nidos bangos by CITUS“, kuriame numatomas apartamentų kompleksas.
Pirmuoju etapu vykdomi jau anksčiau pradėti trijų aukštų pastato, esančio komplekso viduryje, paprastojo remonto darbai, vėliau bus sutvarkyta to paties pastato ketvirtojo aukšto mansarda ir suformuoti 4 apartamentai.
Pastate, apimančiame pirmąjį projekto „Nidos bangos by CITUS“ etapą, bus 40 apartamentų, kuriuos sudarys 1–5 kambariai ir kurių plotas sieks nuo 17 iki 75 kv. m.
Planuojama apartamentus parduoti su pilna apdaila ir baldais, o kvadratinio metro kaina prasidės nuo 7100 Eur. Parduodamas pirmojo etapo plotas siekia apie 1070 kv. m.
Antruoju etapu bus rekonstruojamas dar vienas, mažesnis pastatas, esantis komplekso kampe – „Mažoji banga“ (parduodamas plotas – apie 260 kv. m.), o trečiuoju – rekonstruojami du esami, palei marių pakrantę bei greta pirmojo etapo pastato stovintys, sovietmečiu iškilę pastatai (parduodamas plotas – apie 1540 kv. m.).
Dar vienas pastatas, esantis komplekso kampe, priklauso privatiems savininkams ir nėra projekto dalis. Iki viso projekto užbaigimo planuojama naujai suformuotame požeminiame aukšte numatyta įkurti 350 kv. m. ploto SPA centrą, o pirmame aukšte veiks restoranas.
Pirmojo etapo statybų darbus planuojama visiškai užbaigti iki šių metų pabaigos, antrojo – iki kitų metų vidurio, o visą projektą – iki 2026 m. pabaigos.
Kuo šis objektas svarbus Nidai?
Kaip rašoma Nidos turizmo ir informacijos centro „Agila“ interneto svetainėje, rytinėje Nidos žvejų gyvenvietės dalyje, Skruzdynėje, 1867 m. Fridrichas Blodė įkūrė viešbutį. Apie 1885 m. H. Blodė perėmė tėvo viešbutį, vedė Emą Zander ir bėgant laikui tapo garsiuoju „menininkų globėju“. Jo pagarsėjusioje „menininkų verandoje“ smagiems pasisėdėjimams ir rimtiems pokalbiams būrėsi pirmieji tapytojai.
Vis daugiau menininkų atrado Kuršių nerijos, Nidos grožį, ir taip apie 1890 m. H. Blodės viešbutyje gimė Nidos menininkų kolonija, pirmą kartą suklestėjusi prieš Pirmąjį pasaulinį karą.
„Menininkų verandoje“ susirinkdavo ne tik tapytojai, Nidoje jų lankėsi virš dviejų šimtų, bet taip pat ir rašytojai, kompozitoriai, muzikantai bei aktoriai. Dingusių svečių knygų gausūs įrašai iškalbingai liudijo apie daugiasluoksnę čia viešėjusių menininkų bendruomenę: Ernst Bischoff-Culm, Walther Heymann, Max Pechstein, Lovis Corinth, Sigmund Freud, Thomas Mann, Hans Beppo-Borschke, Karl Schmidt-Rotluff.
1923 m. Klaipėdos kraštas, su juo ir šiaurinė Kuršių nerijos dalis atiteko Lietuvai. Netrukus atsiradę ekonominiai sunkumai privertė H. Blodę galvoti apie tradicijomis turtingo viešbučio uždarymą. Antrojo dešimtmečio pabaigoje H. Blodė pasiligojo, taigi Ernst Mollenhauer pamažu parėmė jau už Vokietijos ribų pagarsėjusią menininkų buveinę. H. Blodė, „Kuršių nerijos karalius“, mirė 1934 m., amžino poilsio atgulė senosiose Nidos žvejų kapinėse.
