Klaipėdos ir Neringos savivaldybėms 2024-aisiais minint Švyturių metus, poilsiautojai kviečiami aplankyti septynis Lietuvos pajūryje išsidėsčiusius švyturius. Kelionė nusidrieks nuo Nidos iki Šventosios. Įveikus galybę laiptelių ir užkopus į viršų, lankytojų lauks atpildas – pasakiškos panoramos.
Galima patekti į Nidos (Taikos g. 36A), Uostadvario (Uostadvario g. 47, Šilutės r.) ir Ventės rago (Marių g. 24A, Ventė, Šilutės r.) švyturių vidų, o Pervalkos (Žirgų ragas), Juodkrantės (Juodkrantės sengirė) , Klaipėdos (Burių g. 9) ir Šventosios (Šventosios g., Palanga) švyturiai lankytojams uždari.
Laivų kelrodžiai tamsoje
Septyni Lietuvos švyturiai išsidėstę Klaipėdos, Neringos, Palangos ir Šilutės savivaldybėse. Per dešimtmečius jie tapo šalies laivybos ir jūrinio paveldo simboliu. Pasak Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorės pavaduotojos Angelinos Ivanovos, dauguma jų vis dar atlieka navigacinio įrenginio funkcijas ir yra laivų kelrodžiai tamsoje, kita dalis – navigacijai nebenaudojami ir likę technikos istorijos paminklais.
„Didžioji dalis šių švyturių šiandien yra pritaikyti turizmui ir tapo lankytinais objektais, puikiomis regyklomis, leidžiančiomis lankytojams pasigėrėti aplinkiniais horizontais”, – sakė A. Ivanova.
Nidos švyturys
Nidos pašonėje, kvapnių pušynų glėbyje, apraizgytas lankytojų pamėgtais takais stovi nostalgiškasis pajūrio simbolis – raudonai ir baltai dryžuotas Nidos švyturys. Jo pirmtakas buvo pradėtas statyti dar XIX a. antrojoje pusėje. Ikonišku Nidos simboliu tapęs 27 m aukščio raudonų plytų šešiakampės formos bokštas kilo kartu apželdinant 51,4 m aukščio Urbo kalną. Senajame Nidos švyturyje buvo įtaisytas Frenelio optinės sistemos šviesos aparatas, kurio degikliui naudota mineralinė alyva.
Dabartinis Nidos švyturys pastatytas 1953 m. Jo aukštis siekia 29,3 m. Švyturys siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje už 41 km (22 jūrmylių). Jo apžvalgos aikštelė dovanoja svaiginamas Baltijos jūros, pušynų ir Kuršių marių panoramas ir yra itin mėgstama Neringos svečių.
Dabartinis Nidos švyturys pastatytas 1953 m. Jo aukštis – 29,3 m. Šis švyturys siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje už 41 km (22 jūrmylių). Šio švyturio žybsėjimo dažnis: du trumpi 0,2 s šviesos signalai su 1,2 s tarpu, tuomet 4,2 s tarpas (tamsa), o bendras šviesos ir tamsos intervalas – 5,8 s. Nuo jo apžvalgos aikštelės atsiveria įkvepianti Kuršių narių, Nidos gyvenvietės ir Baltijos jūros panorama.
Pervalkos švyturys
Į šiaurę nuo Nidos, svajingose Kuršių mariose ties Pervalka, stūkso 1900 m. pradėjęs veikti seniausias nerijos švyturys. Tai vienintelis visoje nerijoje mariose ant dirbtinės salos įrengtas tokios paskirties objektas.
14 m aukščio bokštas veikia automatiškai – siunčia už 13 km matomus baltus signalus. XX a. pradžioje švyturio šviesą skleidė žibalinė lempa, kurios žibalo atsargas kasdien papildydavo vidaus vandenų priežiūros laivas. Šiuo metu švyturyje įtaisyta plūduro lempa su fotoelementu. Švyturys pasiekiamas tik laivu ir matomas nuo Kuršių nerijos kranto.
Juodkrantės švyturys
Ant 53 m šalia Juodkrantės iškilusio Raganos kalno paslaptingiausias Lietuvos švyturys buvo pastatytas 1953 m. Tankiuose miškuose stūksantis metalinis bokštas pastebimas iš jūros (iki jos – 900 m) ir nuo šalia esančių kalvų.
19,7 m aukščio Juodkrantės švyturys vis dar atlieka navigacinio įrenginio funkciją. Jo pagrindas yra ažūrinio metalo, o viršutinė dalis apkalta medžiu. Juodkrantės laivų šauklio šviečiamasis įrenginys siunčia baltos spalvos signalus (tris sekundes dega, penkias – ne), matomus 18-os jūrmylių (apie 33 km) atstumu.
Klaipėdos švyturys
Dabartinis Klaipėdos švyturys, esantis Melnragėje, 500 m nuo Baltijos jūros kranto, 44 m virš jūros lygio, jau trečią šimtmetį ištikimai tarnauja jūrininkams. Jo signalas matomas už 33 km.
Vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje Klaipėdos švyturys buvo įžiebtas 1796 m. Senesni buvo tik Dancigo ir Travemiundės švyturiai. Šio per 200 metų senumo švyturio autentiška išliko tik 4 m cokolinė dalis: švyturys per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, 1945 m. atstatytas, o 1953 m. iš naujo perstatytas ir patobulintas.
Klaipėdos švyturių istorija išties turtinga. Tvarkant uostą 1884 m. buvo baigtas 2150 metrų ilgio šiaurinis molas, o jo gale atidarytas švyturys, skleidęs raudoną šviesą ir pavadintas Baltuoju. Pietinio molo gale kurį laiką irgi buvo šviesos signalo įrenginys. 1927 m. jo vietoje pastatytas 7,35 m aukščio švyturys, švietė žalia šviesa.
Uostadvario švyturys
1873–1876 m. svarbiame laivybai punkte priešais Minijos žiotis, ant Atmatos upės kranto, buvo pastatytas švyturys – 18 metrų aukščio, taisyklingo aštuonkampio formos, raudonų plytų sienomis ir žalios spalvos glazūra puoštomis briaunomis. Viduje – 48 įvijiniai betoniniai laiptai, vedantys į žibinto patalpą, iš kurios patenkama į apžvalgos aikštelę. Švyturys sujungtas su švyturio sargo gyvenamuoju namu.
Dabar tai technikos istorijos paminklas, navigacijai nebenaudojamas, bet yra puikus vaizdingų Rusnės ir Minijos apylinkių apžvalgos bokštas. Giedrą dieną nuo apžvalgos aikštelės į visas puses atsiveria nepakartojamas gamtovaizdis: Krokų lankos ežeras, Minijos upė, Ventės rago iškyšulys ir Neringos kopos.
1996 m. Uostadvario švyturys buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros paveldo paminklu.
Ventės rago švyturys
Unikalioje gamtos galia ir ramybe alsuojančioje vietoje iš trijų pusių supamas Kuršių marių, pirmasis švyturys Ventės rage buvo pastatytas 1837 m. ir apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Siekiant apsaugoti tuometinį švyturį nuo gamtos stichijų, Ventės rago smaigalys buvo išgrįstas akmenimis.
Dabartinis mūrinis raudonų plytų švyturys pastatytas 1852 m, jo aukštis – 11 m. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, dabinti šlyžiniais ornamentais laiptai. Signalinė lempa vakare automatiškai užsidega, ryte prašvitus – užgęsta. Tam naudojami šarminiai akumuliatoriai su nuolatiniu įkrovikliu. Švyturys tarnauja ir kaip puiki regykla, nuo kurios atsiveria įkvepiančios Kuršių marių platybės, Kuršių nerijos horizontai ir Rusnės sala.
Šventosios švyturys
Šiauriausias Lietuvos švyturys Šventojoje pastatytas 1957 metais. Nuotaikingai raudonas keturbriaunis metalinis švyturys stovi 780 m nuo jūros. Jo aukštis – 39 m, o baltos šviesos blyksniai sklinda į jūrą 17 jūrmylių (31,48 km). Lempos įrenginys pagamintas Kronštato jūrinėje gamykloje.
2000 m. atliktas kapitalinis bokšto remontas, o 2016 m. sumontuoti modernūs, energiją tausojantys LED žibintai. 2015 m. rugpjūčio 16 d. farologo Aido Jurkšto iniciatyva Šventosios švyturys pirmą kartą atvertas laisvai lankyti. Nors į švyturį įlipti buvo sudėtinga dėl stačių atvirų laiptų (atvira konstrukcija kėlė baimę lipant aukštyn), renginys pritraukė begalę miestelio gyventojų bei svečių: per Pasaulinę švyturių dieną jame apsilankė apie 1000 žmonių.
Kviečia žaisti
Lietuvos pajūrio švyturius aplankyti kviečia ir iki rugsėjo 30 d. vykstantis žaidimas „Švyturių takais“. Žaidimas-maršrutas kviečia aplankyti ir sužinoti šių ypatingų statinių istorijas, atrasti architektūros ir vietinės kultūros lobius. Visus septynis pajūrio švyturius aplankę keliautojai turės galimybę laimėti prizus.
Žaidimo taisyklės skelbiamos čia.
