Nidos uosto teritorijai siūloma nauja ateities vizija. Architektai pristatė projektą, kuriuo siekiama vieną svarbiausių kurorto erdvių paversti gyvybinga, visus metus veikiančia pakrantės zona, kurioje darniai susijungtų viešosios erdvės, vandens turizmas, bendruomenės poreikiai ir išskirtinis Kuršių nerijos kraštovaizdis.

Nidos uosto teritorija – strategiškai ir emociškai reikšmingas Kuršių nerijos taškas, kuriame susikerta vandens keliai, kraštovaizdis ir miesto viešųjų erdvių struktūra. Tai vieta, turinti stiprų identitetą ir neatsiejamą ryšį su Nidos įvaizdžiu, tačiau, anot projekto autorių, šiandien jos erdvinis potencialas ir naudojimo scenarijai nėra pilnai išnaudoti. Pažymima, kad esama teritorija veikia daugiau kaip tranzitinė jungtis nei vientisa viešoji pakrantės erdvė – joje trūksta aiškios judėjimo logikos, skirtingų naudotojų grupių integracijos bei sezoniškumui pritaikytų sprendimų.

Architektūrinė vizija remiasi išskirtiniu Kuršių nerijos kultūriniu kraštovaizdžiu, kuriame šimtmečiais formavosi žmogaus, vėjo ir vandens santykis. Nidos tapatybę kūrė burvalčių tradicija, kurėnų siluetai, vėtrungės ir nuolat kintantis kopų reljefas. Vietos architektūra visuomet buvo jautri klimatui – pailgi tūriai, statiški stogai, tamsintos medienos faktūros ir aiškios konstrukcinės linijos kilo iš poreikio prisitaikyti prie pajūrio vėjų ir smėlio migracijos.

Projektu siekiama tęsti šią architektūros evoliuciją šiuolaikinės interpretacijos būdu, išlaikant Nidos mastelio jautrumą, horizontalų kraštovaizdžio dominavimą ir santūrų estetinį charakterį. Viena pagrindinių inspiracijų tampa Kuršių nerijos kopos – vėjo formuojamos, minkštų linijų ir nuolat kintančios reljefo struktūros. Jų dinamika interpretuojama urbanistinėje kompozicijoje, tūrių formavime ir viešųjų erdvių reljefe, siekiant kur ti architektūrą, natūraliai įsiliejančią į aplinką.

Svarbiu architektūrinės kalbos motyvu tampa tradicinė gafelinė keturkampė burė su įstrižine bureline – atpažįstamas marių laivybos simbolis. Jos geometrija abstrahuojama pastatų stogų siluetuose, mažosios architektūros elementuose ir viešųjų erdvių struktūroje. Įtemptos burės principas interpretuojamas per pasvirusias linijas, aiškias proporcijas ir dinamišką formų ritmiką, kuriančią judėjimo bei vėjo pojūtį.

Projektu siūloma teritoriją transformuoti į daugiasluoksnę, į žmogų orientuotą viešąją pakrantės erdvę, veikiančią ištisus metus. Pagrindinis tikslas – pereiti nuo fragmentuotos tranzito infrastruktūros prie aiškios erdvinės struktūros, kurioje natūraliai dera judėjimas, poilsis, bendruomeninės veiklos ir vandens turizmo funkcijos.

Koncepcijoje numatomos viešosios promenados, poilsio ir apžvalgos zonos, nedidelio mastelio paslaugų infrastruktūra, sezoninių veiklų vietos bei buriavimo bendruomenei pritaikytos prieigos. Siekiama sukur ti intuityvią, ramią ir natūraliai įtraukiančią aplinką, kurioje infrastruktūra sustiprina žmogaus r yšį su vandeniu, vėju ir horizontu, o judėjimas natūraliai pereina į sustojimą ir patyrimą.

Projekto autoriai: AIAI architects (Aistė Kuncevičiūtė-Gudelienė, Žygimantas Gudelis, Rusnė Griškutė).