„Išmaniojo miesto 11“ konkursas birželio 11 d. vyko Kaune, „Mokslo saloje“. Šįmet konkurse dalyvavo 47 projektai. Architektai, urbanistai, inžinieriai ir interjero dizaineriai kūrė urbanistines vizijas Alytaus r., Anykščių r., Jonavos r., Kauno m., Klaipėdos m., Neringos, Šilutės r., Skuodo r., Telšių r. ir Trakų r. savivaldybių teritorijoms.

Gintaro įlankos istorija siekia XIX a. II pusę, kai gilinant Kuršių marių dugną buvo atrastas gintaro telkinys. Tuomet laivų savininkas Wilhelmas Stantien ir pirklys Moricas Becker įsteigė gintaro gavybos įmonę „Stantien & Becker“ bei ėmė kasti gintarą. Klestėjimo laikais Gintaro gavybos kolonijoje dirbo apie tūkstantis darbininkų. Iki 1890-ųjų čia buvo iškasta apie 2250 tonų gintaro.

Kasant uostą rasti neolito laikotarpio gintariniai dirbiniai - Juodkrantės lobis, dar vadinamas Richardo Klebso kolekcija. Joje – 435 gintariniai kabučiai, sagutės, karoliai, keturios žmonių figūrėlės ir kiti dirbiniai.

Teritorijoje buvo pastatyti gyvenamieji pastatai, mokyklos. Šis judesys sukūrė galimybes kurtis Juodkrantės kurortui.

Kai gintaro klodai pasibaigė – Gintaro įlankos kolonija greitai sunyko ir teliko vos keli ją priminę pastatai.

Kaune veikiančios „G. Janulytės-Bernotienės studijos“ vadovė, architektė G. Janulytė-Bernotienė sakė, kad jau beveik dešimtmetį ši įmonė gilinasi į Gintaro įlankos istoriją, mat nuo 2016 m. rengė šios teritorijos detalųjį planą. Pagrindinė teritorijos vizionierė buvo tuometinė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

„Tad pamatę, kad „Išmaniojo miesto 11“ konkurse yra Gintaro įlankos tema – suskubome dalyvauti, juk jau seniai tyrinėjame šią teritoriją. Galvojome, kas geriau už mus ją pažįsta? Mūsų įdirbis labai didelis“, – teigė G. Janulytė-Bernotienė

Ji akcentavo, kad ši teritorija išskirtinė dėl savo istorijos ir kad didžioji jos dalis turi būti palikta visuomenės reikmėms – ten negalima vystyti gyvenamosios statybos ir pan. Dalį Gintaro įlankos prižiūri Neringos savivaldybė, dalį – Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

„Gintaro įlanka – kaip lygiagretus antras Juodkrantės centras. Dėl to kito požiūris į vietovę“, – pridūrė ji.

Pašnekovės šįmet vėl vyko apžiūrėti Gintaro įlankos ir įsitikino, kad teritorija užleista dar labiau, nei 2016 ar 2008 metais, kai ten dar pulsavo žvejų gyvenimas. Šiuo metu ant apleisto medinio pastato kabo iškaba „Privati valda“, pakrantėje matyti vietinių iš medinių lentų sukonstruoti lieptai, teritorija apaugusi žolėmis.

„Kuo tolyn, tuo labiau ši teritorija atmirė, nes nėra naudotojų. Reikia finansavimo šaltinių, bet tai ilgas procesas. Džiugu, kad Neringos savivaldybė pasiryžo naudotis mūsų idėjiniu projektu ir yra pasiruošusi pradėti vystyti jį nuo žvejų uosto", – kalbėjo architektė G. Janulytė-Bernotienė

Architektė Guoda Zykuvienė pasakojo, kad „Išmaniojo miesto 11“ konkurse laimėjęs kauniečių projektas siūlo suformuoti urbanistinę Gintaro įlankos rytinės dalies struktūrą. Teritorijos plotas - 7,5 ha. Gintaro įlankoje siūloma įrengti tris energinius pulsarus – kiemus, mat kiemai būdingi senajai lietuvių architektūrai.

„Pirmas kiemas – Gintaro įlankos uosto centras - būtų skirtas žvejams, žuvies turgui, čia veiktų žvejų tinklų džiovinimo ekspozicija, būtų pastatyta stoginė mokymams ir koncertams, įrengtos lankytojų laužavietės, vaikų žaidimų įrenginiai. Antrame kieme įsikurtų Gintaro gavybos edukacinis centras su ekspozicija, čia būtų pastatyta pontoninė amfiteatro aikštelė, kiek toliau – pontoniniai lieptai. Trečias kiemas būtų skirtas Lagūnų tyrimo moksliniam centrui“, – glaustai idėjas pristatė G. Zykuvienė. Ją papildė kolegė:

„Kiemas – tai viešoji erdvė. Juk ne tik pastatai, bet ir viešoji erdvė aplink pastatus pritraukia žmones, vykdo veiklą ir suteikia energijos teritorijai", - pridūrė G. Janulytė-Bernotienė.

Teritorija yra apjungiama pėsčiųjų takais, įdomu, kad jie veda nuo istorinės Juodkrantės promenados. Gintaro įlankos uostas projektuojamas žvejų laivams ir rekreacinei laivybai vykdyti. Uosto akvatorijos pietinėje pusėje numatoma žemkasės stovėjimo vieta, ji bus naudojama patyriminėms ekskursijoms - gintaro gavybos procesui atkurti.

Rengiant urbanistines vizijas konkursui teko susidurti su iššūkiais: nuo 2000 m. Kuršių nerija yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše, priklauso „Natura 2000", tad taikomi vietos naudojimo apribojimai, o Kuršių nerijos nacionalinis parkas irgi turi griežtas statybos ir kt. taisykles. Be to, istorinėje Gintaro įlankoje nėra išlikę istorinių pastatų, beliko tik fotografijos su kolonijos statiniais ir žemėlapiais.

Projekto „Gintaro įlanka Juodkrantėje“ autorės viliasi, kad jų idėjos bus įgyvendintos, tik kada – neaišku.

„Kiti miestai „Išmaniojo miesto“ konkurse dalyvavusius projektus įgyvendins per 1-2 m., o Gintaro įlankos projektas – didžiulis. Jei toks rimtas objektas, kaip Juodkrantės uostas nuo 2007 m. stengiasi gauti statybos leidimą, galbūt šįmet ir pavyks, o jį dar ir pastatyti reikės, tai ką kalbėti apie Gintaro įlanką. Procesai lėti. Trikdžių priežastys: biurokratija ir nėra labai turtinga savivaldybė, o projektai dideli, juos atsakingai reikia parašyti į tam tikrą investicijų dėžutę", - kalbėjo architektė G. Zykuvienė.

"Norėčiau pamatyti įgyvendintą Gintaro įlankos projektą savo akimis, bet kažin ar taip ilgai gyvensiu“, - kiek pesimistiškai svarstė G. Janulytė-Bernotienė.

Projekto autorės liepos 10 d. pristatys Gintaro įlankos urbanistinio vystymo viziją Neringos savivaldybei ir tuomet bus galima kalbėti apie tolesnę projekto eigą.

„Pirmiausia laukiame šio projekto pristatymo Neringos savivaldybėje – tiek tarybos nariams, tiek merui ir kitiems savivaldybės atstovams. Tuomet bus galima diskutuoti apie galimybes įgyvendinti projekto sprendinius. Primename, kad 2023 metais buvo patvirtintas Gintaro įlankos teritorijos rytinės dalies detalusis planas. Sprendimų, kaip Gintaro įlanka turėtų būti tvarkoma pradėta ieškoti dar 1998-aisiais. Teritorijos planavimo procedūras galų gale pavyko užbaigti trečiuoju bandymu – 2015-aisiais metais pradėtam rengti Gintaro įlankos rytinės dalies detaliajam planui pritarimą išreiškė visos derinančios institucijos. Būtent šis, Neringos savivaldybės iniciatyva parengtas planas, pirmiausia ir atveria realias galimybes pradėti teritorijos tvarkymo darbus", - sakė Neringos savivaldybės administracijos vyr. specialistė (atstovė spaudai, ryšiams su visuomene) Sandra Vaišvilaitė.

Ji pridūrė, kad patvirtintas detalusis planas suteikia galimybes pristatyti išskirtinę šios teritorijos istoriją, plėtoti dviračių bei pėsčiųjų takų tinklą, kurti naujas kurortines paslaugas, sudaryti geresnes darbo sąlygas Juodkrantės žvejams.

Konkurso „Išmanusis miestas“ atstovė UAB „Structum projektai“ projektų vadovė Laura Jakavičienė sakė, kad profesionalų grupėje, kurioje nugalėjo kauniečių komanda, dalyvavo 14 varžovų.

Šįmet konkurso vertinimo komisiją sudarė: Ludovico Lombardi – architektas, vienos didžiausių įmonių „Zaha Hadid architects“ direktorius, Marshal Blecher – architektas, architektūros studijos „Mast“ bendrakūris ir direktorius, Nikolaj Sveistrup – „Urban Agenda“ generalinis direktorius, Kopenhagos ateities studijų instituto ir Sustainordic asocijuotasis partneris, dr. Eglė Radvilė – Vilniaus universiteto Verslo mokyklos docentė, futuristė, inovatorė ir miesto transformacijos lyderė, Artūras Blotnys – UAB „Miesto plėtra“ vyriausiasis architektas, Kęstutis Vanagas – tvarios miestų plėtros ir infrastruktūros bendrovės „Yit Lietuva“ generalinis direktorius, Fokke Moerel – Mvrdv partnerė, architektė, Asta Rokickienė – Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė, Yama Karim – architektas „Studio Libeskind“ partneris.

„Išmaniojo miesto“ konkursui savivaldybės siūlo vietas, o architektai – jų sprendinius. Nemažai projektų jau buvo įgyvendinta: Elektrėnuose įrengtas rekreacinis parkas, Kuršėnuose – išmanusis tiltas, Tauragėje statoma arena. Vilniaus rajone planuojama įgyvendinti Europos geografinio centro projektą, Jonavos rajone (Rukloje) - Karaliaus Mindaugo parką, Kaišiadorių rajone – Žaslių ežero pakrantės projektą.

„Projektų įgyvendinimui daugiausiai įtakos turi savivaldybių lėšos, ar jie turi pakankamą finansavimą įgyvendinti patikusius projektus”, - pabrėžė L. Jakavičienė.