Tiek Neringos mero Dariaus Jasaičio, tiek ir kitų šio kurortinio miesto politikų, valdininkų „argumentai“ dėl yra nesunkiai perkandami ir primityvūs kaip sudilusi sovietmečio kapeika.

Jie nesikeičia metų metus - kopijavimo/įklipavimo stiliumi juos galima štampuoti kone prieš kiekvieną naujo lupikavimo atvejį, nežymiai patobulinant ankstesnius pasisakymus, kad pretekstai atrodytų bent kiek „rimtesni“.

Pirmiausiai, nustokite vieną sykį veidmainiauti, išmesdami automobilių srautų sumažinimo kortą. Ši „priežastis“ yra fiktyvi, siekiant turistus priversti kuo smarkiau praskleisti savo pinigines.  

„Automobiliniai“ turistai Neringoje sudarė, sudaro ir visada sudarys absoliučią daugumą dėl visiškai objektyvių faktorių: didžioji dalis atvažiavusiųjų iš visos Lietuvos, ypatingai iš tolimesnių vietovių, ypač su mažais vaikais, lagaminų krūvomis, tikrai nevyks į Kuršių nerijos pusiasalyje esantį miestą dviračiais, autobusais arba laivais.

Jie to nedarys jau vien dėl nepatogumų laiko, fizine prasmėmis keliaujant pačioje Neringoje iš taško „A“ į tašką „B“, juolab jei norima kuo plačiau apkeliauti šį unikalų gamtos kampelį.

Be to, Neringoje neužtikrintas pakankamai platus prekių/paslaugų pasirinkimas, todėl daugelis šeimų yra priverstos pasiimti daugiau medikamentų ir kitų daiktų nei įprastai, kad, pavyzdžiui, staigių sunegalavimų ar kitais nenumatytais atvejais nereikėtų važiuoti iš Juodkrantės, Pervalkos ar Preilos į Nidą, kurioje vienintelėje yra vaistinė.

Ir neabejotinai visi turėtų kuo puikiausiai suprasti (nors vietos valdžia kaskart įjungia „kvailelį“, vis leisdama tą pačią beviltiškai pasenusią patefono plokštelę), kad be labiausiai Neringą (įskaitant, žinoma, ir būstų nuoma, kitais verslais užsiimančias valdininkijos šeimas) maitinančių ir rengiančių „automobilinių“ turistų kurortas sunyktų jau per pirmą apytuštį sezoną.

Bankrutuotų arba didžiulį finansinį smūgį pajustų kavinės, restoranai, parduotuvės, kirpyklos, viešbučiai, apskritai visas nuomos sektorius, subyrėtų laisvalaikio, pramogų, turizmo šakos (plaukiojimas laivais, prekyba rūkyta žuvimi, etc.), ženkliai sumažėtų arba visiškai nutrūktų investicijų srautai.

Ir tuomet, nepaisant savo nuostabios, grožiu užburiančios gamtos, kurortas ištuštėtų. 

Todėl akivaizdžiau nei akivaizdu, jog toji „kova“ prieš didesnius automobilių srautus yra apsimestinė, ieškant pateisinimo piliečių piniginių nusunkimui.

Dauguma Neringos gyventojų, neišskiriant valdžios grietinėlės, trokšta kasmet sulaukti kuo daugiau turistų, kurie užtikrina kurorto klestėjimą ir yra pats tvirčiausias jų asmeninio turto augimo garantas.

Be „automobilinių“ svečių visas šis gerovės rūmas iškart suirtų, tad nereikia kaskart demonstruoti savo dviveidiškumo, „kovojant“ prieš automobilininkus. Jūs norite, kad jų būtų kuo didesnis skaičius. Ir tuo pačiu labai jau norisi kuo daugiau nuo jų „nugręžti“ šlamančiųjų.

Taip pat stulbina faktas, kad vis keldama „ekologinį“ mokestį už patekimą į Neringą, kurortinio miesto valdžia nepateikia visuomenei jokių konkrečių įrodymų (dokumentų, sąmatų, sutarčių ir t. t.), kam konkrečiai panaudojami šie pinigai.

Skelbiama, kad rinkliavos lėšos keliauja viešosios gamtos apsaugos projektams, infrastruktūros gerinimui, švietimo programoms organizuojant edukacinius renginius ir kt., tačiau kur juodu ant balto parašyta, valdžios paviešinta išlaidas pagrindžianti informacija, dokumentacija? Prirašyti galima visko daug ir gražiai, tačiau realybėje matome storą spyną ant viešumo burnos.

Šių eilučių autorius peržiūrėjo Neringos savivaldybės tinklapyje skelbiamas ne vienerių metų finansines ataskaitas, tačiau ten anaiptol nenurodoma, kaip milijonai eurų, surinkti iš turistų už įvažiavimą, konkrečiai yra panaudojami.

Kas sutvarkyta? Kur, koks naujas pėsčiųjų takas, poilsio zona įrengti ar, tarkim, atnaujintas kelias? Kokie objektų plotai, kokios darbų apimtys, medžiagos, sumos? Kur bent kokie nors konkretesni duomenys piliečiams yra pateikiami (be abstrakcijų kupinų tekstų ir lentelių), kad jie žinotų, jog pinigai neištaškomi ne pagal paskirtį?

Ši informacija turėtų būti pačioje matomiausioje savivaldybės portalo vietoje, tačiau pabandykite ją surasti.

Be to, iškyla moralinis klausimas: ar tikrai Neringos savivaldybė turi teisę krauti ant turistų pečių išlaidas, pavyzdžiui, už jos infrastruktūros gerinimą, drastiškai didindama įvažiavimo mokestį? Turistai iš savo kišenės ir taip brangiai susimoka už apgyvendinimą, maitinimą, transporto priemonių stovėjimo vietas Nidoje, už daugybę prekių, paslaugų, pramogų, kuo puikiausiai išlaikydami tiek privatų, tiek viešąjį sektorių, svariai prisidėdami prie mokesčių srautų atplukdymo kurorto poreikiams. Gal jau užtenka?

Ar jūs, Neringos politikai ir valdininkijos atstovai, iš tikrųjų jaučiatės moraliai teisūs? Kodėl Druskininkai ar kiti kurortiniai miestai, kurortinės teritorijos, atvykstančiųjų finansiškai nesmaugia? Juk jų valdžios atstovai irgi galėtų sakyti – nagi, mokėkite, sveteliai po 20, 30 ar net 50 eurų už automobilį, o mes įsirengsime už tai naujus takus ar aikšteles. Nejaugi jums, neringiškiams valdininkams, išties teisingai skamba toks kailių lupimo motyvas?

Dar vienas į akis krintantis niuansas – o kodėl už įvažiavimą lengvuoju automobiliu nuo birželio 20 iki rugpjūčio 20 dienos reikia mokėti 50 eurų? Kuo remiantis buvo paskaičiuota tokia suma? Kodėl tiek pat reikia mokėti už įvažiavimą autobusu iki 30 vietų arba krovininiu automobiliu?

Visuomenei nebuvo pateikta jokios konkrečios argumentacijos, bent kiek profesionalumu dvelkiančio pagrindimo, dėl kokios priežasties būtinai reikėjo taip ženkliai didinti tarifą didžiausiai ir svariausiai Neringą išlaikančiai turistų grupei – žmonėms, atvažiuojantiems lengvaisiais automobiliais. Susidaro įspūdis, kad skaičius „50“ parinktas „iš akies“, pernelyg nesukant galvų, tiesiog siekiant pasipinigauti.

Nuostabą kelia ir vietos valdžios nelankstumas – jeigu senais, dar berods ikijasaitiniais laikais į Neringą įvažiavusiam automobiliui buvo galima palikti kurortą ir nemokėti iš naujo už įvažiavimą, jei sugrįžti į kurortą per 24 valandas, tai dabar pinigų melžimo profesionalai nesileidžia į jokias kalbas.

Sumanei nuvažiuoti savo transportu, už kurį jau paklojai pusšimtį eurų, pavyzdžiui į Smiltynėje, vos už kelių kilometrų nuo Neringos esantį Jūrų muziejų arba į koncertą Klaipėdoje, grįždamas klok iš naujo tokią pačią sumą.

Net jeigu laikino, trumpo išvykimo priežastis – priverstinė (pavyzdžiui, turi vykti į Klaipėdą taisyti sugedusio automobilio), grįždamas mokėsi naujus 50 eurų.

Jeigu jums taip rūpi ekologija, taip ją vertinate, kodėl pagal netgi už įvažiavimą į Neringą elektromobiliais lupate po 25 eurus? Vadovaujantis jūsų logika, jie, kaip netaršios transporto priemonės, turėtų būti įleisti nemokamai arba už simbolinį mokestį. Tačiau vis tiek yra nuplėšiama pakankamai didelė suma.

Apskritai, per pastaruosius 10 metų (D. Jasaitis meru tapo 2013 metais ir šias pareigas eina iki šiol) įvažiavimo į Neringą mokestis jo ir jo komandos pastangomis padidėjo daugiau nei 6 kartais – nuo 8 eurų iki 50 eurų. Išties, čempioniškas „kailių dyrimo“ talentas.

Dar vienas demagogijos pavyzdys – bandymas pavaizduoti „rūpestį“ turistais: žiūrėkite, 50 eurų mokestis (vietinė rinkliava) taikomas tik 2 mėnesius, o likusį metų laikotarpį jis bus penkiskart mažesnis.

Tačiau, žinoma, nepasakoma, kad būtent per duos du paklausiausius mėnesius (nuo birželio 20-osios iki rugpjūčio 20-osios) suvažiuoja absoliučiai didžiausi turistų srautai ir kaip tik šis, o ne bet kuris laiko tarpsnis yra labiausiai aktualus lankytojams.

Puikiai žinote, kad dėl mokslo metų, darbų, suplanuotų atostogų, o svarbiausia, dėl oro sąlygų, minėtų dviejų mėnesių neatsveria nei rugsėjis, nei sausis, nei bet kuris kitas mėnuo. Jei kuris nors aukštas Neringos valdininkas arba politikas apsigyvens kitur, būtinai reikėtų pasiūlyti jam atvykti į kurortą sausį. Juk 10 eurų tekainuos.

Mokesčio už įvažiavimą reikia, tačiau jis turi būti adekvatus, gerbiant savo šalies piliečius, kurių dėka kurortas išgyvena išties gerus laikus. Pilnai pakaktų 20-30 eurų lengviesiems automobiliams (elektromobiliams – 5-10 eurų). Nepamirškite, kad dauguma atvykstančiųjų nėra milijonieriai – taip, jie, ko gero, yra stipresni finansiškai vidutinės klasės atstovai, tačiau toli gražu nesimaudo piniguose. Ir tie 50 eurų jiems anaiptol nėra nereikšmingi.

Juolab, reikėtų įvertinti moralinį aspektą, patį principą: toks lupikavimas yra visiškai nepagrįstas, demonstruojantis nepagarbą kitų miestų, rajonų gyventojams, savo pajamomis, mokesčiais svariai prisidedantiems prie Neringos išlaikymo.

Kad ir kaip savo žingsnius stengtųsi pateisinti įvažiavimo mokestį be saiko pučiantys Neringos valdžios veikėjai, jų argumentacija tokia skylėta, pozicija tokia nelanksti, o noras kuo smarkiau „nusunkti“ turistus toks didelis, kad nematyti viso šio apgailėtino spektaklio tiesiog neįmanoma.

Metai po metų girdime tas pačias veidmainiškas dejones apie „poreikį reguliuoti“ automobilių srautus Neringoje, patrimitavimus apie kovą prieš aplinkos taršą, tačiau tikroji įvažiavimo kainų kėlimo priežastis, regis, tėra primityvus siekis kuo giliau įkišti pirštus į svetimą piniginę.

Realiai kurortas turistų dėka klesti, automobilių srautai auga (ar bent jau ženkliai tikrai nemažėja) ir iki šiol visiškai neaišku, kaip didėjantys įvažiavimo mokesčiai konkrečiai pasitarnauja, gerinant aplinkos kokybę.  

Aišku viena: nors ir pakeiksnodami besistiebiančius tarifus, žmonės važiavo ir važiuos į Neringą, nes tai unikalus gamtos kampelis, kurio trauka yra milžiniška. Vietos valdžia puikiai tai supranta.  

Beribį vietos „karaliukų“ apetitą galėtų pažaboti parlamentas, įvesdamas įvažiavimo „lubas“ (pvz., 30 eurų lengviesiems automobiliams) ir įpareigodamas Neringos savivaldybę detaliai viešinti, kam panaudojamos šios rinkliavos lėšos.