2025 metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus. Pažeidimai nustatyti 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas valstybinės žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.

Ši statistika rodo, kad nepaisant viešumo ir rezonansinių atvejų žiniasklaidoje, žemės naudotojų požiūris iš esmės nesikeičia – dalis pažeidimų daromi tikintis, kad jie liks nepastebėti, arba manant, jog valstybinė žemė gali būti naudojama savo naudai, rašoma VTPSI pranešime žiniasklaidai.

Pažymima, kad VTPSI valstybinės žemės naudojimo patikrinimus vykdo nuosekliai ir sistemiškai, derindama planinius ir neplaninius patikrinimus. Planiniai patikrinimai atliekami pagal kiekvienam metų ketvirčiui sudaromus ir patvirtinamus planus, kurie rengiami vertinant rizikingumo kriterijus, ankstesnių patikrinimų rezultatus ir naujausius kartografinius duomenis.

Didžiausias dėmesys skiriamas teritorijoms, kuriose žemės naudojimo pažeidimų tikimybė yra didesnė – saugomoms teritorijoms, kultūros paveldo vietovėms, teritorijoms prie vandens telkinių. 2025 metais 55 proc. planinių patikrinimų metu nustatyti žemės naudojimo pažeidimai, o tai patvirtina, kad rizikomis paremtas patikrinimų planavimas yra pagrįstas.

Atskirų teritorijų duomenys leidžia kalbėti apie sisteminį problemų pobūdį. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje pažeidimai nustatyti maždaug 70 proc. atliktų patikrinimų, todėl ši teritorija ir toliau išlieka sustiprinto VTPSI dėmesio centre.

Neplaniniai patikrinimai – reagavimas į informaciją ir teisines pareigas

Be planinių patikrinimų, VTPSI atlieka ir neplaninius patikrinimus. Jie inicijuojami:

2025 metais daugiausia neplaninių patikrinimų atlikta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose bei rajonuose, kur fiksuojamas didžiausias gautų pranešimų ir institucinių pavedimų skaičius. Tai rodo, kad patikrinimai nėra atsitiktiniai – jie atliekami reaguojant į konkrečią informaciją ir vykdant įstatymų nustatytas pareigas.

Nustačius žemės naudojimo pažeidimus, VTPSI pirmiausia teikia privalomuosius nurodymus – teisėtus reikalavimus per nustatytą terminą pašalinti pažeidimus. 2025 metais surašyti 1666 privalomieji nurodymai, nes dalyje atvejų pažeidimus padarė daugiau nei vienas asmuo.

Pasibaigus nustatytam terminui, tikrinama, ar privalomieji nurodymai įvykdyti. 78 proc. pažeidimų buvo pašalinti laiku, tačiau likusiais atvejais Inspekcija taiko teisės aktuose numatytas priemones – privalomieji nurodymai perduodami priverstiniam vykdymui antstoliams.

Už nustatytus pažeidimus taikoma ir administracinė atsakomybė – baudas ir kitas sankcijas numato Administracinių nusižengimų kodeksas ir Žemės įstatymas. Tačiau VTPSI pabrėžia, kad sankcijos nėra tikslas savaime – jos taikomos tuomet, kai teisėti reikalavimai ignoruojami.

VTPSI siekia ne tik nustatyti pažeidimus, bet ir prisidėti prie požiūrio pokyčio visuomenėje – kad valstybinė žemė nebūtų suvokiama kaip „niekieno“, kurios sąskaita galima savavališkai plėstis.

Praktika rodo, kad vienas dažniausių pasiteisinimų yra teiginys, jog tvora ar kitas objektas „stovi jau seniai“ arba „taip buvo įsigyta“. Tačiau tokie argumentai nuo atsakomybės neatleidžia – neteisėtas valstybinės žemės naudojimas, nepriklausomai nuo to, kada jis atsirado, yra pažeidimas.

Šiandien kiekvienas žemės savininkas turi realias galimybes greitai ir patogiai pasitikrinti savo sklypo ribas viešai prieinamų skaitmeninių priemonių pagalba, todėl nežinojimas ar laukimas, kad patikrinimas nebus atliktas, nėra sprendimas.

„Mūsų pagrindinis tikslas nėra bausti, o keisti požiūrį. Valstybinė žemė nėra rezervas asmeniniams poreikiams, o atsakomybė už jos teisėtą naudojimą tenka kiekvienam žemės naudotojui. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl sklypo ribų, raginame pasitikrinti patiems ir nelaukti pareigūnų“, – pabrėžia VTPSI Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento direktorius Simonas Valotka.

VTPSI tikisi, kad nuoseklus patikrinimų planavimas, reagavimas į gautą informaciją ir aiški komunikacija padės ne tik nustatyti pažeidimus, bet ir mažinti jų skaičių ateityje, skatinant atsakingą ir sąmoningą požiūrį į žemės naudojimą.