Rugpjūčio 23-ąją, minint 36-ąsias Baltijos kelio metines, Neringoje vyko renginys „Prisiminkime Baltijos kelią. Susikibkime rankomis pamaryje!“, pritraukęs nemažą būrį Neringos gyventojų bei svečių.

Prie V. Kernagio paminklo Kuršių marių krantinėje vykusiame renginyje dalyvavo filosofas, rašytojas prof. dr. Liutauras Degėsys bei Nacionalinės moksleivių akademijos vasaros sesijos Nidoje dalyviai, skaitę poeziją lietuvių, latvių ir estų kalbomis.

Panašus minėjimas vyko ir Preilos gelbėjimo stoties paplūdimyje, kur buvo organizuojama „Baltijos kelio rankų susikabinimo akcija”. Skambant Baltijos kelio himnui žmonės buvo kviečiami susikabinti rankomis.  

„Kas vyksta Neringoje“ primena, jog nuo 16.00 val. Nidoje vyks ir Tarptautinis kino festivalis „Baltijos banga”. Renginio vieta - Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila” (Taikos g. 4).

Kiek vėliau, 18:00 val., Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, bus rodomas dokumentinis filmas „Laisvės švyturiai“.

Kaip buvo skelbiama Neringos savivaldybės pranešime spaudai, ši juosta – ne vien tik pasakojimas apie švyturius. Tai kelionė nuo Ventės rago per Neringą ir Klaipėdą iki Šventosios, užbaigiama Uostadvaryje.

Filme atgyja Lietuvos švyturių istorijos – tiek šiandien švytinčių, tiek jau pamirštų. Skamba švyturininkų, kapitonų, inžinierių ir tyrėjų balsai, dalijantis savo santykiu su jūra ir šviesa.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo Slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai suorganizavo Baltijos kelią – 650 km ilgio gyvą grandinę, jungusią trijų Sovietų Sąjungos okupuotų valstybių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.

Skaičiuojama, kad nuo Gedimino pilies Vilniuje iki Hermano bokšto Taline rankomis susikibę išsirikiavo apie 2 mln. žmonių, iš kurių pusė – lietuviai.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendra iniciatyva buvo išreikštas protestas prieš Slaptuosius protokolus ir Baltijos šalių nepriklausomybės panaikinimą.

Baltijos kelias įrašytas į UNESCO pasaulio atminties sąrašą kaip unikalus šių laikų istorijos reiškinys, kuris pademonstravo Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių pasiryžimą siekti nepriklausomybės ir atkreipė pasaulio dėmesį į taikią kovą už laisvę.