Vasarą Neringoje atliekų padaugėja net kelis kartus, tačiau didžiausias iššūkis – ne jų kiekis. Specialistai sako, kad kur kas daugiau problemų kelia netinkamas rūšiavimas, todėl primena svarbiausias taisykles, kurias verta žinoti kiekvienam poilsiautojui.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) komunikacijos vadovas Arūnas Liubinavičius sako, kad vasarą atliekų smarkiai padaugėja visame Lietuvos pajūryje, tačiau Neringoje šis pokytis ypač ryškus.

„Vasarą visame pajūryje atliekų smarkiai padaugėja, bet Neringoje šis pokytis ypatingas todėl, kad vietinių gyventojų yra palyginti mažai. Pavyzdžiui, sausio mėnesį iš Neringos surenkame apie 50 tonų atliekų, o birželį – jau daugiau kaip 160 tonų. Liepą ir rugpjūtį atliekų srautai būna dar didesni“, – sako A. Liubinavičius.

Anot jo, vasaros sezonu Neringoje atliekų padaugėja maždaug tris-keturis kartus. Ypač išauga maisto atliekų kiekis – jei balandį jų buvo surinkta apie 150 kilogramų, tai birželį – jau daugiau kaip 3 tonos.

Pasak A. Liubinavičiaus, didesni atliekų kiekiai savaime nėra didžiausia problema. Kur kas daugiau iššūkių kelia netinkamas rūšiavimas.

„Žmonės, kurie atvažiuoja į nuomojamus būstus, dažniausiai nesivargina rūšiuoti, todėl pakuotės metamos į mišrių atliekų konteinerius. Neringoje yra buvę ir kuriozų – maisto atliekų konteineriuose esame radę net šašlykinę ir sėdmaišį“, – sako jis.

Viena priežasčių – skirtinguose Lietuvos regionuose taikoma nevienoda maisto atliekų rūšiavimo tvarka.

„Dalis poilsiautojų ieško oranžinių maišelių maisto atliekoms, tačiau Klaipėdos regione jų nėra. Neringoje, kaip ir visame Klaipėdos regione, maisto atliekos metamos į rudos spalvos konteinerius. Maisto likučius galima sudėti į bet kokį plastikinį maišelį, jį sandariai užrišti ir išmesti į rudąjį konteinerį“, – aiškina A. Liubinavičius.

Jis primena, kad į rudąjį konteinerį galima mesti vaisių ir daržovių likučius, mėsos, žuvies bei jūros gėrybių atliekas, duonos ir konditerijos gaminius, kruopas, makaronus, kiaušinių lukštus, kavos ir arbatos tirščius su popieriniais filtrais, taip pat maistu suteptas popierines servetėles.

Tinkamai išrūšiuotos maisto atliekos nėra tiesiog išmetamos – jos panaudojamos biometano gamybai ir kompostui. Todėl labai svarbu, kad į rudąjį konteinerį patektų tik tam skirtos atliekos.

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė sako, kad nors rūšiavimas daugeliui jau tapo kasdieniu įpročiu, jo kokybė vis dar nėra pakankama.

„Plastiko konteineriuose apie 50 proc. surenkamo svorio sudaro mišrios komunalinės atliekos, kurios negali būti perdirbtos. Tuo metu beveik 19 proc. mišrių atliekų konteinerių turinio sudaro pakuočių atliekos, kurios, jei būtų patekusios į tinkamą konteinerį, galėtų būti perdirbtos“, – sako A. Burbaitė.

Nors pareiga organizuoti ir finansuoti stiklo, plastiko, popieriaus konteinerius bei jų turinio tvarkymą, tenka gamintojams ir importuotojams, išleidžiantiems į Lietuvos rinką supakuotus gaminius, pirminis rūšiavimas prasideda namuose.

„Pirminis rūšiavimas – gyventojų atsakomybė. Būtent tai, kaip žmonės tvarkosi su buityje susidarančiomis atliekomis, turi didžiausią įtaką tam, kiek jų gebėsime perdirbti. Geresnis būdas kol kas neišrastas“, – teigia A. Burbaitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad nors rūšiavimo taisyklės skirtingose savivaldybėse gali šiek tiek skirtis, vienas principas galioja visoje Lietuvoje – rūšiuoti reikia visas pakuočių atliekas.

„Jei suvartojus produktą lieka pakuotė, kokia ji bebūtų, ją reikia išmesti į vieną iš rūšiavimo konteinerių. Svarbiausia – pirmiausia atskirti maisto likučius nuo pakuotės. Maisto atliekas reikėtų išmesti į joms skirtą konteinerį, o pakuotę – į atitinkamą rūšiavimo konteinerį: stiklinę – į stiklo, popierinę ar kartoninę – į popieriaus, o plastikinę, metalinę bei kombinuotą – į plastiko konteinerį“, – primena A. Burbaitė.

Specialistė taip pat pastebi, kad gyventojai dažnai klausia, kaip reikėtų rūšiuoti pakuotes į šalia individualių namų esančius konteinerius.

„Įprastai jie tėra du, tad tokiu atveju – viskas dar paprasčiau. Visą stiklo tarą metame į stiklui skirtą konteinerį, visas likusias pakuotes – plastikines, metalines, kombinuotas, o taip pat popierių ir kartoną – į lengvųjų pakuočių (plastiko) konteinerį. Po rūšiavimo likusias atliekas, tokias kaip higieninis popierius, dantų šepetėliai, indai ar jų duženos, žaislai, metame į mišrių atliekų konteinerį“, – sako A. Burbaitė.

Tuo metu už ekologijos ir aplinkosaugos klausimus atsakinga Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vyriausioji specialistė Renata Jakienė sako, kad rūšiavimui kurorte sudarytos visos galimybės.

„Neringoje turime 30 požeminių konteinerių aikštelių ir 22 antžemines aikšteles. Jomis gali naudotis visi – tiek nuolatiniai gyventojai, tiek poilsiautojai“, – sako R. Jakienė.

Anot specialistų, svarbiausia ne tik naudotis kurorte įrengta rūšiavimo infrastruktūra, bet ir atkreipti dėmesį į tai, kokios atliekos metamos į kiekvieną konteinerį. Net ir viena netinkamai išmesta atlieka gali apsunkinti viso konteinerio turinio perdirbimą.

Nepaisant vasaros sezono iššūkių, A. Liubinavičius sako, kad rūšiavimo rezultatai kasmet gerėja.

„Šiuo metu Klaipėdos regione perdirbimui išrūšiuojama apie 60 proc. atliekų. Prieš septynerius-aštuonerius metus šis rodiklis siekė apie 25-30 proc. Atsirado visa rūšiavimo infrastruktūra – daugiabučių kiemuose įrengti konteineriai penkių rūšių atliekoms, individualių namų gyventojai taip pat turi visą komplektą atliekų rūšiavimui. Kai jau yra į ką rūšiuoti, žmonės po truputį pradeda rūšiuoti. Tos tendencijos iš tikrųjų yra gana džiuginančios. Mūsų rūšiavimo įpročiai Klaipėdos regione yra vieni geriausių Lietuvoje“, – sako A. Liubinavičius.

Nors rūšiavimo rezultatai kasmet gerėja, specialistai pabrėžia, kad kiekviena tinkamai išrūšiuota atlieka turi didelę reikšmę. Europos Sąjunga siekia, kad iki 2028 metų būtų perdirbama 80 proc. komunalinių atliekų, todėl prie šio tikslo gali prisidėti kiekvienas – tiek kasdien namuose, tiek atostogaudamas Neringoje.