Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) teisėtai nusprendė nederinti statybų atliekas Kuršių marių nacionaliniame parke pylusios bendrovės „Akordas 1“ parengto atliekų tvarkymo plano ir nevertinti jos siūlomų aplinkos atkūrimo priemonių, nusprendė teismas.

Regionų administracinis teismas ketvirtadienį atmetė bendrovės skundą dėl AAD sprendimų ir konstatavo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) jau galutinai išsprendė žalos atlyginimo klausimą, todėl nėra pagrindo toliau vykdyti procedūrų, skirtų žalai atlyginti natūra, pranešė teismas.

Kaip rašė BNS, LAT pernai birželį nusprendė, jog „Akordas 1“ ir du jos vadovai nuteisti pagrįstai, iš jų priteista 5,23 mln. eurų žalos aplinkai atlyginimo.

Anot pranešimo, „Akordas 1“ teismui teigė, kad AAD nepagrįstai pasirinko žalos atlyginimą pinigais, nes turėjo būti tęsiamas aplinkos atkūrimas. Bendrovė taip pat teigė, kad AAD sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui.

Savo ruožtu Regionų administracinis teismas nurodė, kad po LAT sprendimo nėra teisinio pagrindo keisti jame nustatyto žalos atlyginimo būdo, todėl AAD pagrįstai pripažino, kad tolesnis privalomojo nurodymo vykdymas siekiant žalą atlyginti natūra nebereikalingas.

Teismas taip pat nutarė, kad AAD sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymą.

Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas.

BNS rašė, kad bendrovė bei įmonės direktorius Gintautas Matulevičius ir jo pavaduotojas Mindaugas Karpičius padarė didelę – 5,2 mln. žalą žemei ir suniokojo saugomą teritoriją Kuršių nerijos nacionaliniame parke išpildami statybines atliekas – neperdirbtą frezuotą asfaltą – ant miško ir gruntinių kelių.

Bylos duomenimis, 2020 metų gegužės–rugsėjo mėnesiais nuteistieji pažeidė įstatymus ir nurodė savo darbuotojams išvežti bei išpilti asfalto atliekas, kurios turėjo būti perduotos atliekų perdirbėjui. Jos buvo išvežtos į tris skirtingas vietas, įskaitant miško keliukus, kur buvo užteršta daugiau nei 3 tūkst. kv. metrų žemės.

Ši situacija sukėlė ilgalaikius neigiamus padarinius, o specialistų atlikti skaičiavimai rodo, kad aplinkai padaryta žala siekė daugiau nei 5 mln. eurų.