Rugsėjui artėjant prie pabaigos specialistai tikina, kad artėja permainų metas. Dienoms vis trumpėjant, o naktims vėstant, savo įpročius keičia ir miško žvėrys. Kaip rudenį keičiasi miško žvėrių elgsena, pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Jų teigimu, artėjanti žiema skatina gyvūnus aktyviau ieškoti maisto, o kai kurioms rūšims tai svarbus veisimosi metas.

„Rudenį šernai virsta tikrais „maisto medžiotojais“. Jų ruja dar neprasidėjusi (tai nutiks lapkritį–sausį). Dabar tikslas vienas – ėsti viską, kas tinkama“, – tikino parko direkcijos specialistai.

Anot jų, šiuo metu šernai knisa miško paklotę bei prie namų esančias vejas ir ieško šaknų ir bestuburių, minta vaisiais ir uogomis, nepabūgsta patikrinti netgi šiukšlių konteinerių.

„Tikslas vienas – kuo daugiau riebalų atsargų prieš žiemą“, – pastebėjo direkcija.

Ankstyvas ruduo, anot jų, ir briedžių rujos metas.

„Vedami instinktų, patinai praranda įprastą ramybę. Ieškodami patelių jie nuklysta toliau nei įprastai, gali būti mažiau atsargūs ir dažniau pasirodyti atvirose vietose“, – įraše tikino jie.

Stirnos, priešingai nei briedžiai, jau rimsta, mat jų poravimosi sezonas, pasak specialistų, buvo vasaros pabaigoje.

„Rudenį jos tiesiog daugiau ėda, ruošdamosi šaltam metų laikui“, – dalijosi Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovai pabrėždamai, kad ieškodamos įvairesnio maisto jos nuolat juda po savo teritoriją, tad dažnai jas išvysti galima besiganančias kopų pakraščiuose.

Maisto paieškos lemia ir kasdienius lapių klajonių takus ir kelius.

Specialistų teigimu, rudenį jos daug laiko praleidžia ieškodamos grobio ir kitų maisto šaltinių. Dėl šios priežasties jas dažniau galima pastebėti ne tik miškuose, tačiau ir atvirose vietose ar net gyvenvietėse.

„Rudenį daugelio laukinių gyvūnų judėjimas ir maisto paieška tampa intensyvesni. Jie ieško maisto, vandens, ramesnių vietų, naujų teritorijų ar partnerių. Kuršių neriją visu ilgiu kertantis judrus kelias gyvūnams nėra kliūtis ir, jei už kelio yra tai, ko jiems reikia, žvėrys bandys ten patekti“, – dalijosi parko direkcija.

Dėl to vairuotojai Kuršių nerijoje turėtų būti itin budrūs – specialistai pažymi, kad gyvūnai gali netikėtai išbėgti į važiuojamąją kelio dalį. Tokie susidūrimai, anot jų, dažniausiai įvyksta prietemoje (naktį arba anksti ryte), kai matomumas prastas.

„Į kelią iššokęs žvėris pavojingas visiems: toks susidūrimas gali baigtis ne tik gyvūno žūtimi, bet ir kelti pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei“, – pabrėžė jie.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos teigimu, verta prisiminti, kad Kuršių nerijos kelias eina per žvėrių namus: „Čia mes važiuojame per jų teritoriją, o ne atvirkščiai“.

Tad siekiant išsaugoti tiek gyvybes, tiek turtą, specialistai dalijosi svarbiais patarimais:

Susidūrus su laukiniu gyvūnu Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija rekomenduoja: